Lapos

Kitos reikšmės – Lapiai (reikšmės).

Lapos lenk. Łapy
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia
Lapos 52°59′00″ š. pl. 22°53′00″ r. ilg. / 52.98333°š. pl. 22.88333°r. ilg. / 52.98333; 22.88333 (Lapos)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Balstogės apskritis
Valsčius	Lapų valsčius
Gyventojų (2010)	16 049
Plotas	12,14 km²
Tankumas (2010)	1 322 žm./km²
Pašto kodas	PL 18-100, 101
Tinklalapis	www.lapy.podlasie.pl/

Lãpos ^[1] (lenk. Łapy) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Lapų valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas įsikūręs šalia Narevo upės, Šiaurinės Palenkės žemumoje, Narevo aukštupio slėnyje 120–130 m aukštyje virš jūros lygio. Mieste įsikūręs Lapių dekanato centras. Netoli miesto įsikūręs Narevo nacionalinis parkas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW681 ir vaivadijos kelias Nr. DW682.

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.^[2][3] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.^[4][5] Gyvenvietė įsikūrė XV a. amžiuje. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1914 m. priklausė Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės, Lomžos gubernijai. XIX a. gyvenvietėje buvo 180 namų ir 1000 gyventojų, ji priklausė Mazovijos apskrities Posventnės valsčiui.^[6] 1862 m. gruodžio 15 d. atidaryta Łapy geležinkelio stotis ir Łapy Osse geležinkelio stotelė. XIX a. pabaigoje pastatyta Lapių Senoji sinagoga. 1906 m. pastatyta Lapių Šv. Nikolajaus cerkvė. Prieš I pasaulinį karą pastatyta Lapių sinagoga. 1912 m. kovo 27 d. įkurta Lapių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos, Lenkijos karalystės, Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1920–1927 m. pastatyta Lapių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 1925 m. sausio 1 d. gyvenvietei suteiktos miesto teisės ir Lapių miesto herbas. 1927 m. įkurtas Pogoń Łapy futbolo klubas. Prieš II pasaulinį karą mieste gyveno apie 7,000 gyventojų ir veikė Lapių žydų kapinės. 1939 m. buvo pastatyta Lapių Pierackio gatvės sinagoga. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lapių rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Per karą miestas prarado apie 80 % gyventojų. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1954–1975 m. miestas buvo Lapių apskrities centras. 1983–1989 m. pastatyta Lapių Šv. Kryžiaus bažnyčia. 1985 m. gruodžio 1 d. įkurta Lapių Šv. Kryžiaus parapija. 1983–1985 m. pastatyta Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. 1986 m. lapkričio 1 d. įkurta Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapija.

Per miestą eina keletas Lenkijos turistinių maršrutų: raudona ir žalia pėsčiųjų trasos bei raudonoji dviratininkų trasa.

• 
  Šv. Kryžiaus bažnyčia
• 
  Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
• 
  Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
• 
  Lapi Ose geležinkelio stotelė
• 
  Šv. Nikolajaus cerkvė 1916 m.
• 
• 
• 

• Tomasz Łapiński – futbolininkas;
• Józef Szawiec – politikas;
• Janusz Roszkowski – diplomatas, ambasadorius;
• Mikołaj Iwanow – Lenkijos seimo narys;
• Kazimierz Gwiazdowski – politikas, Lenkijos seimo narys;
• Roman Czepe – politikas, Lenkijos seimo narys.

• Miesto tinklalapis (lenk.)
• Lapių geležinkelių įmonės tinklalapis (lenk.) Archyvuota kopija 2018-09-08 iš Wayback Machine projekto.

• Bitwy i potyczki 1863–1864, oprac. Stanisław Zieliński, Raperswil 1913.
• Rocznik Statystyczny Królestwa Polskiego za 1913, Warszawa 1914.
• Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej z oznaczeniem terytorialnie im właściwych władz i urzędów oraz urządzeń komunikacyjnych; Warszawa-Przemyśl 1933.
• Księga adresowa Polski (wraz z W.M. Gdańskiem) dla handlu, przemysłu, rzemiosł i rolnictwa na 1930 r., Warszawa 1930.
• J. Beszta Borowski, Pół wieku zarazy 1944–200. Moje zapiski faktów i refleksji, Komorów 2002.
• S. Chankowski, Powstanie styczniowe w Augustowskiem, Warszawa 1972.
• A. Dobroński, Infrastruktura społeczna i ekonomiczna guberni łomżyńskiej i obwodu białostockiego (1866–1914), Rozprawy Uniwersytetu Warszawskiego, 197, Białystok 1979.
• Ł. Lubicz-Łapiński, Łapy i ich mieszkańcy. Zaścianki Łapińskich w XV–XVIII w., Białystok 2004.
• S. Łaniec, Partyzanci żelaznych dróg w roku 1863, Warszawa 1974.
• M. Olechnowicz, Z przeszłości Łap i okolic, z. 1, Łapy 1999.
• J. Szumski, Łapy w latach 1862–1914, „Białostocczyzna”, nr 1, 1997.
• P. Sobieszczak, Poświętne wczoraj i dziś. Rys historyczny parafii i gminy do końca XX wieku., Łapy 2008.

Ž • A • R Lapų valsčiaus gyvenvietės Bokinai • Danilovo Dužė • Danilovo Malė • Gonsuvka Oleksinas • Gonsuvka Osė • Gonsuvka Skvarkai • Gonsuvka Somachai • Lapiai • Lapi Dembovina • Lapi Kolpakai • Lapi Korčakai • Lapi Linkai • Lapi Plušniakai • Lapi Šolaidai • Nova Lupianka • Plonka Košcelna • Plonka Kozlai • Plonka Matiskai • Plonka Strumianka • Roški Vlodkai • Roški Vodžkai • Stara Gonsuvka • Stara Lupianka • Uhovas • Vulka Vanevska