LPC magistralė
LPC (angl. low pin count – mažas mikroschemos kontaktų skaičius) – kompiuterių ir kitų panašių įrenginių magistralės tipas, skirtas palyginus lėtiems įrenginiams (pelei, spausdintuvui, ventiliatoriaus valdymui, klaviatūrai, lanksčiųjų diskelių įrenginiui, MIDI ir pan) su procesoriumi sujungti.
Tai nuoseklaus veikimo magistralė, kurioje adresai bei duomenys perduodami tuo pačiu vienu bitu informacijos (vienas motininės plokštės takelis). Numatyti dar trys iš esmės būtini signalai, tačiau kai kuriais atvejais LPC takelių skaičius gali būti sumažintas net iki dviejų. Toks sprendimas labai sumažina reikalingų sujungimų kompiuterio plokštėje skaičių. Šį standartą pasiūlė Intel.
Sudėtingesniam įrenginių valdymui numatyti dar šeši papildomi signalai. Jie atsakingi už tiesioginį atminties pasiekimą, pertraukimų aptarnavimą, periferinių įrenginių „prižadinimą“ iš neaktyvios, mažai energijos vartojančios būsenos bei šių įrenginių perspėjimą jog greitai bus atjungtas maitinimo šaltinis.
LPC pakeitė seniau naudotą ISA magistralės tipą. Nors ISA iškart perduodavo 8 ar 16 bitų, ji buvo lėtesnė (veikė 8 MHz dažniu, tuo tarpu LPC – 33 MHz).