Kolorado plynaukštė
Kolorado plynaukštė (angl. Colorado Plateau) – plynaukštė ir gamtinis regionas JAV pietvakariuose, esantis keturių valstijų – Kolorado, Arizonos, Jutos ir Naujosios Meksikos sandūros vietoje (Keturių Kampų taške) ir aplinkinėse teritorijose. Šiaurės Amerikos Kordiljerų kalnų sistemos dalis. Plynaukštės plotas siekia apie 337 000 km².[1] Dažniausias aukštis 1800–2500 m, didžiausias 3861 m (Hamfris Pyko kalnas). Susidariusi iš kristalinių prekambro ir nuosėdinių uolienų (nuo paleozojaus iki paleogeno). Suskaidyta sprūdžių, Kolorado upės ir jos intakų kanjonų (Didysis kanjonas). Klimatas – kontinentinis subtropinis. Vyrauja stepės, pusdykumės. Yra urano-vanadžio rūdos, polimetalų, aukso telkinių. Urano-vanadžio rūdos ištekliai apie 50 mln. t, urano kiekis rūdoje 111 400 t (apie 2 kg urano 1 t rūdos). Daugiausia rūdos yra Ambrosija Leiko baseine (Naujoji Meksika). Rūda kasama iš juros ir triaso sluoksnių (iki 250 m gylio). Veikia nacionaliniai parkai, išvystytas turizmas.[2]
-
Kraštovaizdis Jutoje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Colorado Plateau. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-05-24.
- ↑ Kolorado plynaukštė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai