Keturvėjininkai

Keturvėjininkai − XX a. 3 dešimtmečio Lietuvos rašytojų avangardistų grupė.

Keturvėjininkams priklausė iniciatorius K. Binkis, S. Šemerys, J. Tysliava, A. Rimvydis, T. Tilvytis, A. Šimėnas, J. Žlabys, P. Tarulis, J. Švaistas, A. Gricius, P. Janeliūnas.

Keturvėjininkai save laikė moderniojo meno atstovais, daugiausia rėmėsi futurizmo ir ekspresionizmo estetikos principais.

Keturvėjininkai kritikavo tradicinius literatūros kanonus, tautinį romantizmą, simbolistų bei estetų kūrybą, maištavo prieš savo meto vyresniąją rašytojų kartą. Piktinosi turtingąja miesčionija, išorine prabanga. Keturvėjininkai įvedė į lietuvių poeziją miesto temą, aukštino techniką, didmiesčių buities dinamiką ir gyvenimo tempą. Keturvėjininkams būdingas deromantizuotas, fiziologinis žmogaus traktavimas, sentimentalumo neigimas.

1921 m. keturvėjininkai pradėjo skelbti kūrinius periodinėje spaudoje. 1922 m. jie išleido leidinį „Keturių vėjų pranašas“, 1924−1928 m. leido žurnalą „Keturi vėjai“.

Keturvėjininkų sąjūdis davė stimulą trečiafrontininkų grupės susidarymui.

• Keturvėjininkų poetinės programos sandara Archyvuota kopija 2008-01-10 iš Wayback Machine projekto.