Kazimieras Gaivenis
Kazimieras Gaivenis (1934 m. sausio 18 d. Stučiuose, Utenos raj. – 2003 m. liepos 11 d. Vilniuje) – žymus Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių terminologų ir kalbos kultūrininkų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė netoli Tauragno ežero, Stučių kaime, vidutinių ūkininkų šeimoje. Jis buvo nepriklausomos Lietuvos vaikas ir visą gyvenimą išsaugojo nepriklausomybę nuo politinių organizacijų ir partijų. Mokėsi Šeimaties pradžios mokykloje, Tauragnų progimnazijoje, Utenos I vidurinėje mokykloje. 1959 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, filologas ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojas. Be aspirantūros, parašė ir 1969 m. apgynė daktaro disertaciją „Sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje“ (vadovas doc. J. Kruopas).
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po studijų buvo paskirtas į pirmą ir vienintelę savo darbovietę – Lietuvių kalbos ir literatūros institutą (nuo 1990 m. institutams persiskyrus, Lietuvių kalbos institutas). Trumpai dirbo Toponimikos grupėje, o nuo 1959 m. spalio mėn. beveik 44 metus buvo terminologas – instituto Terminologijos komisijos sekretorius, tos komisijos redaktorius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis terminologas, vyresnysis mokslinis bendradarbis, Terminologijos grupės vadovas. Kartu Terminologijos tarybos prie Mokslų akademijos Prezidiumo sekretorius, nuo 1991 m. Terminologijos skyriaus vadovas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys. 1995–2001 m. periodinio leidinio „Terminologija“ atsakingasis redaktorius.
Prisidėjo rengiant visus svarbiausius XX a. antrojoje pusėje išleistus terminų žodynus, o per pastarąjį dešimtmetį – ir rengiant bei tobulinant terminų standartus. Padėjo ir literatūros, muzikos bei dailės terminų žodynų rengėjams. Išskirtinis yra paskutinis jo terminologijos veiklos, patyrimo ir minčių apibendrinamasis veikalas „Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys“.[1] 2001 m. vasario 28 d. išėjo į pensiją.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Margas žodžių pasaulis. (1987 m.)
- Mokyklinis lietuvių-rusų kalbų žodynas (su kitais, 1985 m., 1989 m.)
- Kalbotyros terminų žodynas (bendraautoris S. Keinys, 1990 m.)
- Terminologijos taisymai (su kitais, 1992 m.)
- Radioelektronikos terminų žodynas (2000 m.).
- Lietuvių terminologija: Teorijos ir tvarkybos metmenys. (2002 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Kazimieras Gaivenis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 334 psl.