Kambodža

Kambodžos Karalystė

khmer. រាជាណាចក្រកម្ពុជា
Réachéanachâkr Kâmpŭchéa


Vėliava	Herbas

Himnas: „Karališkoji valstybė“

Kambodža žemėlapyje

Valstybinė kalba

khmerų

Sostinė

Pnompenis

Didžiausias miestas

Pnompenis

Valstybės vadovai
• Karalius
• Ministras pirmininkas
• -

Norodom Sihamoni
Hun Manetas
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

181 040 km² (87)
2,5 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

16 076 370 (71)
76,68 žm./km² (92)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
36,78 mlrd. $ (90)
2 600 $ (134)

Valiuta

Kambodžos rielis (KHR)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC +7
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Prancūzijos
1953 m. lapkričio 9 d.

Interneto kodas

.kh

Šalies tel. kodas

855

Kambodžos Karalystė (Kambodža) – valstybė pietryčių Azijoje, prie Tailando įlankos. Ribojasi su Tailandu šiaurės vakaruose, Laosu šiaurėje bei Vietnamu rytuose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kambodžos istorija.

Valstybė Kambodžos teritorijoje atsirado dar prieš 612 m. Ji užėmė daug didesnį plotą nei šiuolaikinė Kambodžos valstybė. Kambodža nuo seno kariavo su Siamu (dab. Tailandas) ir Vietnamu. IX a. Mekongo žemupio valstybėlės susijungė į vieningą Kambudžadešo valstybę su sostine Ankore, kuri nuo XV a. ėmė irti.

1880 m. Kambodža priklausė Prancūzijos protektoratui. Nuo 1942 m. iki 1945 m. Kambodža buvo okupuota Japonijos. 1954 m. Kambodža tapo nepriklausoma.

Nuo 1969 m. iki 1975 m. Kambodžoje vyko pilietinis karas, kuriame aktyviai dalyvavo Vietnamas ir JAV. 1970 m. šalyje įvyko karinis perversmas ir į valdžią atėjo generolas Lon Nolas. Tais pačiais metais į Kambodžą įsiveržė Vietnamo ir JAV karinės pajėgos, kovoti prieš Raudonuosius khmerus.

1975 m. pilietinį karą laimėjo ir į valdžią atėjo Raudonųjų khmerų vadovas Pol Potas. Šalyje prasidėjo genocidas prieš savo tautą. Įvairiais duomenimis Kambodžoje buvo nužudyta nuo 1 iki 3 milijonų gyventojų.

1978 m. Kambodžos ekonomika buvo visai nusmukusi ir Pol Potas nusprendė užpulti Vietnamą. Bet į vietnamiečių pusę ėmė pereidinėti didesnė dalis Raudonųjų khmerų, kurie buvo nepatenkinti vykstančiomis savo šalyje represijomis.

1979 m. Vietnamas nuvertė Raudonųjų khmerų režimą, bet galutinai savo kariuomenę išvedė tik 1989 m. Po to dar kurį laiką Kambodžoje vyko pilietinis karas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Kambodžos politinė sistema.

Kambodža yra konstitucinė monarchija, kurioje veikia parlamentinė atstovaujamoji demokratija. Valstybės vadovas yra Kambodžos karalius (šiuo metu Norodom Sihamoni), o vyriausybės – ministras pirmininkas (Hun Sen). Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: 123 vietas turinčiam Tautos Susirinkimui ir 61 vietų Senatui. Pirmojo nariai renkami 5 metų kadencijai pagal proporcinę rinkimų sistemą, o antrojo skiriami iš vietinių valdžios vienetų taip pat 5 metų laikotarpiui.

Dominuojanti politinė partija – Kambodžos liaudies partija, turinti daugumą abiejuose parlamento rūmuose. Pagrindinė opozicinė partija – Sam Rainsy partija.

Dabartinė politinė sistema Kambodžoje veikia nuo 1993 m., kada įsigaliojo naujoji šalies Konstitucija.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Kambodžos provincijos.

Kambodža suskirstyta į 20 provincijų (khett), 4 miestų savivaldybes (krong); smulkiau dar skirstoma į apygardas (srok), komunas (Khum), kaimus (phum) ir salas (koh).

Miestų savivaldybės (Krong):

Provincijos (Khett):

Salos (Koh):

Koh Kong
Koh Polaway
Koh Rong
Koh Rong Samlon
Koh Sess
Koh Tang
Koh Thass
Koh Thonsáy
Koh Traolach
Koh Treas

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Kambodžos geografija.

Kambodža įsikūrusi Indokinijos pusiasalyje, Siamo įlankos pakrantėje (kranto linija – 443 km). Didžiąją šalies dalį (~75 %) užima derlingos lygumos, tik pietvakariuose iškilę Kardamono kalnai (juose yra aukščiausia šalies vieta Pnom Ouralis – 1813 m), toliau į pietus esantis Damrėjaus kalnų masyvas bei šiaurės vakaruose Tailando siena besidriekiantys Dangreko kalnai.

Klimatas subekvatorinis, musoninis. Vidutinės temperatūros metų bėgyje svyruoja tarp 21 ir 35 °C. Liūčių laikotarpis trunka nuo gegužės iki spalio, daugiausia kritulių iškrenta rugsėjo ir spalio mėnesiais. Vasaros musono metu dažnai kyla smarkūs potvyniai. Per metus vidutiniškai iškrenta 750–1500 mm kritulių, kalnuose – iki 2000 mm. Sausasis laikotarpis trunka 4-5 mėnesius.

Svarbiausia Kambodžos upė – Mekongas. Ji šalies teritorijoje turi daug intakų: Kongas, Sanas, Sepokas, Sapas ir kt. Mekongo baseinui taip pat priklauso šalyje telkšantis didžiausias Pietryčių Azijos ežeras – Tonlesapas. Jo plotas smarkiai kinta priklausomai nuo metų laiko.

Kambodžos lygumos daugiausia sukultūrintos – paverstos ryžių laukais. Kitur plyti savanos, jūros pakrantėje – mangrovės. Kalnus dengia drėgnieji tropiniai miškai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Kambodžos ekonomika.

Kambodža yra viena iš neturtingiausių pasaulio valstybių, kurios ekonomika ir politinis gyvenimas vis dar kenčia nuo pilietinio karo. Kambodžos sąlygos idealios auginti ryžiams, kurie yra pagrindinis šalies eksportas. Kukurūzai, daržovės, vaisiai, riešutai, tabakas, medvilnė ir cukraus palmės yra auginamos. Auginami naminiai paukščiai, galvijai, kiaulės, buivolai.

Ryžiai ir kaučiukas tradiciškai buvo pagrindiniai šalies eksporto produktai, bet 1970 m. eksportas žymiai nukrito, dėl pilietinio karo. 1990 m. kaučiuko plantacijos buvo įtrauktos į valstybinę ekonominio pagyvėjimo programą, ryžiai ir kaučiukas vėl buvo pradėti eksportuoti. Žvejybos pramonė atsigauna, bet kai kur šalyje vis dar jaučiamas maisto trūkumas.

Tik neseniai, dėl nepakankamai išvystytos transporto sistemos, pradėti eksploatuoti Kambodžos miškai, ir 1990 m. mediena tapo didžiausiu eksporto produktu. Gamtinių iškasenų Kambodžoje nėra gausu, bet fosfatai, klintys, pusbrangiai akmenys, ir druska yra svarbūs Kambodžos iškasenų pramonei. Šalies gamintojai apdirba žemės ūkio, kaučiuko, žuvies, medienos produktus.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Kambodžos demografija.

Dominuojanti religija Kambodžoje yra theravada budizmas (95 %), kuris buvo slopinamas Raudonųjų khmerų, bet nuo to laiko atsigavo. Kitos labiau paplitusios religijos yra islamas (3 %) ir krikščionybė (2 %).

Etninė sudėtis:^[1]

khmerai – 90 %,
vietnamiečiai – 5 %,
kinai – 1 %,
kiti – 4 %.

Pasak 2004 m. apskaičiavimų, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 73,6 % (vyrų – 84,7 %, moterų – 64,1 %). 2009 m. apskaičiavimais, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Kambodžoje yra, palyginti, maža – 62,1 metų (vyrų – 60,03 m., moterų – 64,27 m.).^[1] Gyventojų amžiaus struktūra: ^[1]

0–14 metų: 32,6 %,
15–64 metų: 63,8 %,
65 metų ir vyresni: 3,6 % (2009 m. apsk.)

Kalbos

Oficiali kalba yra khmerų, kuria kalba maždaug 95 % gyventojų.^[1] Kai kurie senesni gyventojai vis dar moka prancūzų kalbą, kuri anksčiau buvo Indokinijos pusiasalio valdžios kalba. Taip pat prancūzų kalba yra naudojama kai kuriose mokyklose ir universitetuose, kurie yra finansuojami Prancūzijos valdžios. Kambodžoje taip pat yra išsivystęs prancūzų kalbos dialektas, kuris kaip kolonijinės šalies praeities palikimas kartais yra naudojamas valdžioje. Vis dėlto, pastaraisiais dešimtmečiais daug jaunesnių Kambodžos gyventojų mokosi anglų, o ne prancūzų kalbą. Didžiuosiuose miestuose ir turistų centruose anglų kalba yra plačiai naudojama ir mokoma mokyklose, nes dauguma turistų yra iš angliškai kalbančių valstybių. Bet net ir atokiose kaimo vietovėse daugelis jaunų žmonių bent truputį kalba angliškai.