Jonas Kantautas

Jonas Kantautas (1940 m. spalio 16 d. Gulbiniškiuose, Paežerių valsčiuje – 2024 m. gegužės 24 d.^[2]) – lietuvių poetas, publicistas.

1959 m. baigė Pilviškių vidurinę mokyklą. Mokydamasis ir baigęs vidurinę dalyvavo Vilkaviškio rajono literatų veikloje ir savo eilėraščius bei žurnalistikos tekstus spausdino rajoninio laikraščio „Pergalė“ puslapiuose (dar 1958 m. XI klasės mokiniui buvo įteiktas „Korespondento pažymėjimas“). 1964 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą (dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), įgydamas techniko-laivavedžio kvalifikaciją, 1967 m. jam buvo suteikta kapitono kvalifikacija, įteiktas diplomas; 1971 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto kvalifikaciją. Labai gerai buvo įvertintas jo diplominis darbas – „Probleminės korespondencijos iš žvejybos laivyno“ (sukūrė teoriją ir savo rašiniais spaudoje įrodė tokių korespondencijų egzistavimo galimybes).

1964–1967 m. įvairiuose laivuose dirbo tolimojo plaukiojimo šturmanu, vėliau – „Tarybinės Klaipėdos“ korespondentu (8-ajame dešimtmetyje įkūrė ir redagavo laikraščio priedą „Vėjų rožė“, skirtą marinistinei kūrybai, laivynų ir jūrų istorijai). Nuo 1969 m. vidurio su bendraminčiais organizavo Poezijos savaites, literatūrinius trečiadienius pamaryje, kurių metu aptariami ir laikraščio literatūriniam priedui „Gintaro lašai“ skirti kūriniai. Vėliau dirbo „Lietuvos žvejo“ korespondentu, Visasąjunginės autorių teisių gynimo agentūros įgaliotiniu Klaipėdos zonai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Tarybos laikraščio „Klaipėdos keleivis“ redaktoriaus pavaduotoju, ŽŪM Žuvų pramonės departamento vadovaujančiuoju specialistu, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto metodininku, Klaipėdos miesto vyriausiuoju valstybinės kalbos tvarkytoju.

1972 m. buvo priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą. 1972–1977 m. buvo Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. 1991–2006 m. Klaipėdos miesto lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Nuo 1991 m. buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos narys, nuo 2010 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys. Savo eilėraščius publikavo įvairiuose rinkiniuose, o išverstų į rusų kalbą – almanachuose „Baltika“, „Paralelės“, „Litva literaturnaja“. Nuo 1975 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.^[3]

• Baltoji banga: poezija. – Vilnius: Vaga, 1974.
• Jūros pilnatis: dokumentinė proza. – Vilnius: Mintis, 1977.
• Kranto randai: poezija. – Klaipėda: Klaipėdos rytas, 1994.
• Vandenyno žemė: dokumentinė proza. – Klaipėda: Klaipėdos Rytas, 1997.
• Praradus atrasti: 100 eilėraščių. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2000.
• Sprogstanti tyla: penkmečio posmų parinktinė. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006.
• Reisų ratai raibuliuos: eilėraščiai. – Klaipėda: Leidykla-spaustuvė „Žemaitijos spauda“, 2010.
• Vingių grublais: žurnalisto prisiminimų parinktinė. – Klaipėda: Leidykla-spaustuvė „Žemaitijos spauda“, 2011.
• Še tai tau: (su šypsena ir grauduliu): poezija. – Klaipėda: Leidykla-spaustuvė „Žemaitijos spauda“, 2012.
• Jūrą ir dangų: rimuotos mintys. – Klaipėda: Leidykla-spaustuvė „Žemaitijos spauda“, 2015.
• Mūšos aidai: šturmano prisiminimai, vertimai. – Klaipėda: MB „Donova“, 2016.
• Bangų kalavijai: Rimuoti pamąstymai. – Klaipėda: MB „Donova”, 2020.

• V. Orlovas. Kelias už horizonto: eilėraščiai (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1990.
• E. Veckus. Eilėraščiai (iš rusų k.). – periodikoje.
• Pasaulio jūreivių daina (iš vokiečių k.). – Kn. Atgimusi Lietuvos jūrininkų sąjunga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009.^[3]

• 2016 m. Ievos Simonaitytės literatūrinė premija^[4]