Izmailizmas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Izmailizmas – šiizmo atšaka. Antra pagal dydį po dvylikos imamų pasekėjų. Atsiskyrė nuo kitų šiitų, nesutarus, kas turėtų būti laikomas teisėtu šeštojo imamo Džafaro al Sadiko pasekėju. Izmailitai pripažįsta Izmailą ibą Džafarą, o ne jo jaunesnįjį brolį Musa al Kazimą. Po Izmailo sūnaus Muhamado ibn Izmailo mirties VIII a., izmailizmas transformavosi į tikėjimą, išpažįstamą ir dabar, besiorientuojantį į gilesnę, ezoterinę Korano interpretaciją. Grupė, vėliau išsivysčiusi į dvylikos imamų pasekėjus, liko prie labiau pažodinio islamo aiškinimo. Doktrina iš dviejų dalių: pirmoji zaharija, skirta visiems (Koraną aiškina paraidžiui), ir antroji, batinija, skirta elitui (Koraną aiškina alegoriškai, pasaulio raidą neoplatonizmo dvasia).

Suklestėjo ir tapo didžiausia atšaka Fatimidų kalifato metais – X–XII a.

Izmailitai savo ruožtu skaidosi į dar keletą atšakų. Paprastai šiuo terminu nurodoma gausiausia grupė – nizaritai. Šiuo metu yra ~15 mln. visų pakraipų izmailitų. Jų bendruomenių yra Indijoje, Irane, Pakistane, išeivijoje Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje.

Šis straipsnis apie islamą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.