Harisas (arab. هريس), dar žinomas kaip džarišas – šventinis patiekalas, košės atmaina plačiai naudojama arabų virtuvėje, ypač arabų pasaulio rytiniame areale (Persijos įlankos šalys, Irakas, Libanas). Jis gaminamas kvietines kruopas verdant kartu su mėsa, ir pagardinant įvairiais prieskoniais.
Saudo Arabijos, Omano ir Jungtinių Arabų Emyratų hariso tradicija 2023 m. įrašyta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. Šiose šalyse harisas yra išlaikęs pirmines formas, jis minimas įvairiuose pasakojimuose, poezijoje. Jo gaminimo praktikos perduodamos iš motinų dukroms, harisas yra tiekiamas namuose svečiams (kaip vaišingumo išraiška), taip pat maitinimo įstaigose[1].
Pavadinimas kildinamas iš arabiško veiksmažodžio harasa arab. هَرَسَ, reiškiančio „grūsti“, „smulkinti“, „trinti“. Ruošiant šį patiekalą, kviečių krupos (pilni grūdai) yra išvėtomos, plaunamos ir mirkomos per naktį, o paskui verdamos dideliame puode, vandenyje kartu su mėsa, sviestu ar taukais. Po to puodas užkasamas į žemę, kad kviečiai išsitroškintų. Gauta košė yra sugrūdama piesta, pagardinama prieskoniais. Pagardai įvairuoja priklausomai nuo šalies ir regiono. Dažniausiai ji gardinama skaidrintu sviestu ghi.
Dažniausiai harisas verdamas dideliais kiekiais, visai bendruomenei švenčių metu, valgomas irgi kelių žmonių iš vieno indo, naudojant du pirštus ir priklaupus ant vieno kelio. Nors gali būti patiekiamas įvairiomis progomis (pvz. penktadieniais, kurie musulmonų pasaulyje yra šventinės dienos), ypač mėgstamas per didžiąsias šventes, piligrimystės laikotarpius. Sunitų musulmonų jis valgomas per Ramadaną, o šiitų – Ašūros dieną[2].
Pirmieji hariso paminėjimai yra iš VII a. arabų kulinarinės knygos Kitab Al-Tabikh[3]. Vėliau jis buvo minimas įvairiuose X ir XIII a. kulinariniuose tekstuose.
Hariso tradicija iš Arabijos pusiasalio buvo perduota į aplinkines tautas. Iš hariso yra kildinamas tiurkų tautų keškekas, egiptiečų frika, Rytų Afrikos boko boko, Irano kalnyno halimas, Indijos musulmonų khičra ir kiti.
- ↑ Harees dish: know-how, skills, and practices
- ↑ Welcome to Abu Dhabi – Emirati Cuisine". Archived from the original on 2010-11-29. Retrieved 2010-11-07.
- ↑ Ibn al-Karīm, Muḥammad ibn al-Ḥasan, and Charles Perry. A Baghdad Cookery Book : the Book of Dishes, 127 (Kitāb Al-Ṭabīkh), (Totnes, UK: Prospect, 2005), 72.
Pasaulio paveldo objektai Jungtiniuose Arabų Emyratuose |
---|
| Materialusis | | | | Nematerialusis |
Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 10 kitų valstybių) · al Sadu tradiciniai audimo įgūdžiai Jungtiniuose Arabų Emyratuose (2011) · al Taghrooda, tradicinė beduinų dainuojamuoji poezija Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Omano Sultonate (2012, kartu su Omanu) · al Ajala, tradicinis vaidybos menas Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Omano Sultonate (2014, kartu su Omanu) · al Razfa, tradicinis menas (2015, kartu su Omanu) · Madžlisas, kultūrinė ir visuomeninė erdvė (2015, kartu su Omanu, Saudo Arabija, Kataru) · Arabiška kava, vaišingumo simbolis (2015, kartu su Omanu, Saudo Arabija, Kataru) · al Azi, garbės poezijos atlikimo menas (2017) · Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos (2019, kartu su 13 kitų valstybių) · Kupranugarių lenktynės, visuomeninė ir šventinė tradicija susijusi su kupranugariais (2020, kartu su Omanu) · al Afladžas, tradicinė irigacinė sistema (2020) · Arabų kaligrafija: žinios, įgūdžiai ir praktika (2021, kartu su 15 kitų valstybių) · al Hedaa: senosios kupranugarių kvietimo tradicijos (2022, kartu su Omanu, Saudo Arabija) · al Tali, tradiciniai siuvinėjimo įgūdžiai Jungtiniuose Arabų Emyratuose (2022) · Harisas: žinios, įgūdžiai ir praktikos (2023, kartu su Omanu, Saudo Arabija) |
|
Pasaulio paveldo objektai Omane |
---|
| Materialusis | | | | Nematerialusis |
al Taghrooda, tradicinė beduinų dainuojamuoji poezija Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Omano Sultonate (2012, kartu su JAE) · al Ajala, tradicinis vaidybos menas Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Omano Sultonate (2014, kartu su JAE) · al Razfa, tradicinis menas (2015, kartu su JAE) · Madžlisas, kultūrinė ir visuomeninė erdvė (2015, kartu su JAE, Saudo Arabija, Kataru) · Arabiška kava, vaišingumo simbolis (2015, kartu su JAE, Saudo Arabija, Kataru) · Žirgų ir kupranugarių ardhahas (2018) · Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos (2019, kartu su 13 kitų valstybių) · Kupranugarių lenktynės, visuomeninė ir šventinė tradicija susijusi su kupranugariais (2020, kartu su JAE) · Arabų kaligrafija: žinios, įgūdžiai ir praktika (2021, kartu su 15 kitų valstybių) · al Chandžaras: amatininkystė ir socialinės praktikos (2022) · al Hedaa: senosios kupranugarių kvietimo tradicijos (2022, kartu su JAE ir Saudo Arabija) · Harisas: žinios, įgūdžiai ir praktikos (2023, kartu su JAE, Saudo Arabija) |
|
Pasaulio paveldo objektai Saudo Arabijoje |
---|
| Materialusis | | | | Nematerialusis |
Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 22 kitomis valstybėmis) · al-ardah al-najdiyah, šokis, būgnų muzika ir poezija Saudo Arabijoje (2015) · Madžlisas, kultūrinė ir visuomeninė erdvė (2015, kartu su JAE, Omanu, Kataru) · Arabiška kava, vaišingumo simbolis (2015, kartu su JAE, Omanu, Kataru) · al Mezmar, būgnų muzika ir šokis su lazdomis (2016) · al Qatt al-Asiri, moteriška vidaus sienų tapyba Asire (2017) · Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos (2019, kartu su 13 kitų valstybių) · al Sadu tekstilės technika (2020, kartu su Kuveitu) · Arabų kaligrafija: žinios, įgūdžiai ir praktika (2021, kartu su 15 kitų valstybių) · Alcheda, žodinės kupranugarių bandų šaukimo tradicijos (2021, kartu su JAE ir Omanu) · Žinios ir praktika, susijusi su Chavlani kavos pupelių auginimu (2022) · Harisas: žinios, įgūdžiai ir praktikos (2023, kartu su Omanu, Saudo Arabija) |
|