Gvarajai

Gvarajai
Gyventojų skaičius	9860[1]
Populiacija šalyse	Bolivija (Santa Kruso departamentas)
Kalba (-os)	gvarajų, ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės	pausernai, sirionai, gvaraniai

Gvarajai (isp. guarayos, huarayo, sav. Gwarayú) – indėnų tauta, priklausanti tupiams-gvaraniams ir gyvenanti rytų Bolivijoje, tarp San Migelio ir Blanko upių (Gvarajoso provincija). Populiacija – kiek mažiau nei 10 tūkst. gyventojų. Gvarajų kalba priklauso tupių-gvaranių kalbų šeimai, dalis kalba ispaniškai. Pagal tikybą Romos katalikai.

Gvarajai – gvaranių palikuonys, atsikraustę iš Paragvajaus XV a. pab.–XVI a. pr. Jie XVII–XVIII a. perkraustyti į jėzuitų, o vėliau į pranciškonų misijas.

Tradiciškai verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (kukurūzai, manijokai, ryžiai), medžiokle bei žvejyba. Pagrindiniai amatai – audimas, puodininkystė. Dabar dažniausiai verčiasi samdomais darbais, smulkaus masto žemdirbyste.

Iki XVIII a. gvarajai gyvendavo didžiuosiuose namuose (malokose), vėliau ėmė kurtis atskiruose, aštuonkampio plano būstuose su tinkuotomis sienomis. Įprastas vyrų rūbas – tunikinė marška iš karnų, moterų – sijonas.

Dabar būdinga mažoji šeima, santuoka matrilokalinė, seniau pasitaikydavo poligamija. Mitologijoje vyravo didžiojo protėvio Tamos kultas, mitai apie Tamos sūnus-dvynius, kurie pasivertę saule ir mėnesiu. Tradicinė gvarajų kultūra nunyko XX a. pr., buvo paveikta čikitanų ir kreolų boliviečių.^[2]