Pereiti prie turinio

Grandukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Grandukas – titnaginis akmens amžiaus darbo įrankis. Naudotas medžiui arba kaului apdoroti.

Grandukas yra titnago gabalas, kurio kraštai – įgaubti arba tiesūs, stori ašmenys – retušuoti. Lietuvoje naudotas nuo paleolito pabaigos; ypač būdingas mezolito pabaigai ir neolito pradžiai. Labiausiai buvo paplitę grandukai, derinti su kitais įrankiais (gremžtukas, rėžtukas). Grandukų rasta neolito gyvenvietėse, priskiriamose Narvos kultūrai, Nemuno kultūrai ir Pamarių kultūrai.[1]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Rimutė Rimantienė. Grandukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 100 psl.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Grandukas&oldid=7130602"