Glenn L. Martin Company

Glenn L. Martin Company

Vaizdas:Glenn L Martin Company logo.png
Buvusi forma	Akcinė bendrovė
Pramonė	Aviacija Kosmosas
Likimas	Susijungė
Perėmėjas (-ai)	Martin Marietta Corporation
Įkurta	1917 m.
Įkūrėjas (-ai)	Glenn L. Martin
Uždaryta	1961 m.
Centrinė būstinė	Santa Ana, Kalifornija,  Jungtinės Amerikos Valstijos

Glenn L. Martin Company (1957–1961 m. vadinta The Martin Company) – JAV aviacijos ir kosmoso pramonės įmonė. Ją įkūrė JAV aviacijos pradininkas Glennas L. Martinas. Įmonė veikė 1917–1961 m. Šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose „Martin Company“ veikla iš aviacijos pramonės išsiplėtė į valdomų raketų, kosmoso tyrinėjimų ir panaudojimo sritį.

1961 m. „Martin Company“ susijungė su pramonės konglomeratu „American-Marietta Corporation“; taip susikūrė „Martin Marietta Corporation“. 1995 m. „Martin Marietta“ susijungė su aviacijos milžine „Lockheed“, taip susiformavo koncernas „Lockheed Martin Corporation“.^[1][2]

Įmonę „Glenn L. Martin Company“ 1912 m. rugpjūčio 16 d. Kalifornijos valstijos Santa Anos mieste įkūrė aviacijos pradininkas Glennas Lutheris Martinas.^[3] Įmonė savo veiklą pradėjo nuo karinių mokomųjų lėktuvų gamybos. 1916 m. rugsėjį Martinas priėmė brolių Raitų įmonės („Wright Company“) susijungimo pasiūlymą. Taip susiformavo „Wright-Martin Aircraft Company“. Bendros įmonės veikla susidūrė su sunkumais ir 1917 m. rugsėjo 10 d. Glennas Martinas pasitraukė iš įmonės bei įkūrė antrąją „Glenn L. Martin“ kompaniją. Naujosios įmonės būstinė buvo Ohajo valstijos Klivlande, o vėliau persikėlė į Merilando valstijos miestą Baltimorę.^[3]

G. L. Martinas taip pat mokė Williamą Boeingą skraidyti ir jam pardavė pirmąjį lėktuvą.

1913 m. Meksikos revoliucijos metu Sonoros valstijos sukilėliai iš „Martin“ nusipirko vienvietį „Martin Pusher“ biplaną, ketindami pulti Gvaymo uostą atakavusias federalines karinio jūrų laivyno pajėgas. Lėktuvas iš Los Andželo buvo išsiųstas 1913 m. gegužės 5 d. penkiose dėžėse į Tuksoną, Arizoną per Wells Fargo Express, o tada pervežtas per sieną į Meksikos Nako miestą Sonoros valstijoje. Lėktuvas, sukilėlių pavadintas „Sonora“, ten buvo surinktas ir modifikuotas įrengiant antrą sėdynę bombarduotojui. 

„Sonora“ buvo ginkluota vietinės gamybos 3 colių vamzdinėmis bombomis. Šis lėktuvas atliko pirmuosius istorijoje žinomus laivyno bombardavimus iš oro. 

Pirmojo pasaulinio karo metu pirmieji užsakymai atėjo iš Olandijos Rytų Indijos. Pirmasis užsakymas buvo įvykdytas 1915 m. lapkričio 6 d., pateikiant 2 vnt. TE, 6 TT ir 8 R tipo orlaivius. Pirmoji didelė „Martin“ sėkmė buvo didelio biplano bombonešio MB-1^[4] užsakymas, kurį 1918 m. sausio 17 d. pateikė JAV sausumos pajėgos. Įmonė nespėjo užsakymo įvykdyti iki karo pabaigos ir MB-1 pradėjo tarnybą jau pasibaigus karo veiksmams. Tolesnė konstrukcija MB-2 taip pat pasiteisino: JAV karinės oro pajėgos užsakė 20 vnt. šio tipo lėktuvų.^[4] Pirmieji penki jų buvo priimti į karinę tarnybą su įmonės suteiktu pavadinimu, o likusieji gavo indeksą NBS-1 (naktinis bombonešis, trumpojo nuotolio). Vėliau JAV Karo departamentas užsakė dar 110 šio tipo lėktuvų, tačiau, turėdama nuosavybės teises žinyba paskelbė ir gamybos konkursą. Gamybos užsakymus gavo mažesnę kainą pasiūliusios įmonės „Curtiss“ (50 vnt.), „LWF Engineering“ (35 vnt.) ir „ Aeromarine“ (25 vnt.). Šis orlaivis buvo vienintelis standartinis bombonešis, naudotas iki 1930 m. Jį eksploatavo septynios eskadrilės: keturios Virdžinijoje, dvi Havajuose ir viena Filipinuose.

1924 m. „Martin Company“ laimėjo konkursą gaminti įmonės „Curtiss“ sukurtą žvalgybinį bombonešį SC-1 ir gavo užsakymą pagaminti 404 vnt. šio odelio orlaivius. 1929 m. „Martin“ pardavė savo gamyklą Klivlando mieste ir pastatė naują fabriką Merilando valstijos Midl Riverio mieste.

Ketvirtajame dešimtmetyje „Martin“ kūrė ir gamino skraidančias valtis JAV kariniam jūrų laivynui ir naujovišką Martin B-10 bombonešį armijai.^[5] „Martin Company“ taip pat gamino žymiuosius „China Clipper “ tipo hidroplanus, kuriuos „Pan American Airways“ naudojo maršrutui per Ramųjį vandenyną iš San Fransisko į Filipinus.

Antrojo pasaulinio karo metu „Martin“ sukūrė keletą labai sėkmingų orlaivių – bombonešius B-26 Marauder ^[6] ir A-22 Maryland, skraindančios valtys PBM Mariner ir JRM Mars,^[7][8] plačiai naudotos gelbėjimui jūroje, kovai su povandeniniais laivais ir transportavimui.

„Martin“ aktyviai dalyvavo ir propagandos bei mobilizacijos kampanijoje: 1941 m. Neatidėliotinų situacijų valdymo biuro filmas „Bombonešis“, kuriame buvo rodomi parodė B-26 gamybos aspektai buvo nufilmuotas „Martin“ gamykloje Baltimorėje.

Pagal karo meto gamybos sutarčių vertę „Martin“ užėmė 14 vietą tarp JAV korporacijų.^[9] Savo naujoje bombonešių gamykloje Nebraskos valstijos Ofut Fildo miestelyje bendrovė pastatė 1 585 vnt. B-26 Marauder ir 531 vnt. Boeing B-29 Superfortress. „Martin“ pagamino visus „Silverplate“ tipo B-29, įskaitant „Enola Gay“ ir „Bockscar“, numetusius atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio.^[10]

1957 m. balandžio 22 d. įmonės pavadinimas buvo pakeistas į „The Martin Company“.^[11]

Pokariu „Martin Company“ sukūrė su nesėkmingus bombonešių prototipus XB-48 ir XB-51, šiek tiek sėkmingesnį AM Mauler, sėkmingus taktinius bombonešius B-57 Canberra, hidroplanus P5M Marlin ir P6M SeaMaster ir dvimotorį keleivinį lėktuvą Martin 4-0-4.

„Martin Company“ pagamino Amerikos kosmoso programos raketą Vanguard, iškėlusią pirmuosius JAV palydovus. „Vanguard“ buvo pirmoji JAV kosmoso tyrinėjimo raketa, sukurta nuo nulio kaip orbitinė raketa, o ne modifikuoto suborbitinė raketa (kaip „Juno I“) ar balistinė raketa (kaip JAV armijos „Redstone“). „Martin“ taip pat sukūrė ir pagamino didžiules tarpžemynines balistines raketas „Titan I“ ir LGM-25C „Titan II“. Orlande (Floridos valstija) įsikūrusi „Martin Company“ tapo pagrindiniu JAV armijos raketos „Pershing“ gamybos rangovu.^[12]

„Martin Company“ buvo viena iš dviejų „Apollo“ programos rangovų komandų ir aptarnavimo modulių konkurso finalininkų. Visgi NASA sudarė projektavimo ir gamybos sutartis su „North American Aviation Corporation“.

„Martin Company“ gamino raketas Nacionalinei aeronautikos ir kosmoso administracijai bei JAV oro pajėgoms. Viso pagaminta daugiau nei 100 „Titan III“ serijos raketų, įskaitant „Titan IIIA “, svarbesnį „Titan IIIC“ ir „Titan IIIE“. Be šimtų Žemės palydovų, šiomis raketomis į kosmosą buvo išsiųsti išsiųsti abu „Voyager“ programos kosminiai zondai, du „Viking“ programos zondai į Marsą ir du „Helios“ zondai į žemas Saulės orbitas.

„Martin Company“ „Space Shuttle“ programai pagamino „Titan IV “ raketų seriją. Savo eksploatacijos pradžioje „Titan IV“ buvo galingiausia kosminė raketa. „Titan IV“ buvo naudojami iškelti labai sunkių JAV karinės žvalgybos palydovų seriją, taip pat, kartu su „Centaurus“ raketa kaip trečiąja pakopa, buvo panaudota 1997 m. paleisti Cassini kosminiam zondui į Saturną.

2004 m., nutraukus „Titan IV“ gamybą, JAV nebeliko raketos, galinčios gabenti sunkesnį naudingąjį krovinį nei „Space Shuttle“.

1961 m. „Martin Company“ susijungė su chemijos produktų ir statybinių medžiagų gamintoja „American-Marietta Corporation“. Susijungimo išdavoje susiformavo koncernas „Martin Marietta Corporation“. 1995 m. tuometinis trečiasis pagal dydį šalies gynybos rangovas „Martin Marietta“, susijungė su tuo metu antru pagal dydį šalies gynybos rangovu „Lockheed Corporation“; taip susiformavo didžiausia gynybos pramonės įmonė pasaulyje „Lockheed Martin Corporation“ .^[2]

„Martin Company“ dirbo daug Amerikos aviacijos ir kosmoso pramonės įkūrėjų, įskaitant:

• Dandridge M. Cole – „General Electric“ aviacijos ir kosmoso inžinierius
• Donald Douglas – „Douglas Aircraft“, vėliau „McDonnell Douglas“ įkūrėjas (dabar „Boeing“ dalis)
• Lawrence Dale Bell – „Bell Aircraft“, dabar „Bell Helicopter“, įkūrėjas.
• James S. McDonnell – „McDonnell Aircraft“, vėliau „McDonnell Douglas“ įkūrėjas (dabar „Boeing“ dalis)
• JH „Dutch“ Kindleberger – „North American Aviation“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas
• Hans Multhopp – NASA Space Shuttle kūrėjas
• CA Van Dusen – „Brewster Aeronautical Corporation“ vienas kūrėjų

• Martin 333, keturių cilindrų apverstas stūmoklinis variklis

• AAM-N-4 Oriole
• ASM-N-5 Gorgon V
• MGM-1 Matador
• Mace MGM-13
• MGM-18 Lacrosse
• Bold Orion
• Titan (raketų šeima)
  • SM-68 Titan
  • HGM-25A Titan I
  • LGM-25C Titan II
• Viking (raketa)

• Keturių pakopų raketa „Vanguard“ .
• Titan II GLV
• Titan III
  • Titan IIIB
  • Titan IIIC
• Titan IV
• XX a. devintojo dešimtmečio viduryje, mažinant ginkluotę 54 Titan II tipo raketos buvo pervestos iš tarpkontinentinių balistinių raketų klasės į palydovų nešėjus. 50 tokių raketų buvo panaudotos iškelti palydovus, likusios – atiduotos į metalo laužą arba perduotos muziejams.

• 1928 m. Martin 100 Aerodynamic ^[13]