Galovėjai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Galovėjai | ||
|---|---|---|
 | ||
|
| ||
| Sukūrimo vieta |  Škotija
| |
| Kilmė | grynasis veisimas | |
Galovėjai – viena seniausių mėsinių galvijų veislių, išvesta Škotijoje iš vietinių galvijų. Veislė formavosi kalnuoto drėgno klimato vietovėje kur nekarštos vasaros ir nešaltos žiemos. Karvės pasižymi ilgaamžiškumu, galovėjai priskiriami prie greitai bręstančių galvijų veislių. Tačiau jie kaupia mažiau riebalų negu Aberdynai - Angusai. Galovėjai labai nereiklūs žolynams, ištvermingi, turi tvirtus nagus, todėl lengvai vaikšto stačiais šlaitais, akmenuotu paviršiumi. Galovėjų mėsa skani. Skerdenos išeiga 62–62 %. Galovėjai veisiami grynuoju veisimu ir naudojami kryžminimui poruojant su smulkiomis karvėmis ir telyčiomis. Kadangi veršeliai gimsta smulkūs, tai visais atvejais karvės veršiuojasi labai lengvai. Galovėjai priskiriami prie ekstensyvių gamybos veislių.
Pagal išvaizdą galvijai panašūs į Aberdynus - Angusus. Jie beragiai, juodos, dažnai kiek į rudumą spalvos. Lyginant su Aberdynais - Angusais, jų liemuo ilgesnis, bet ne toks gilus. Galvijų šeriai ilgi, žiemą kartais šerių ilgis siekia iki 20 cm. Dabar yra nedidelė populiacija vadinamųjų apjuostų galovėjų. Jų liemuo per vidurį lyg apjuostas balta juosta. Ilgi šeriai ir gausus pūkas apsaugo gyvulius nuo šalčio. Jie dažniausisi ištisus metus laikomi po atviru dangumi.