Fiodorovo automatas
| Fiodorovo automatas | |
|---|---|
| |
| Tipas | automatas |
| Konstruktorius | Vladimiras Fiodorovas |
| Šalis | Rusija |
| Sukurtas | 1914 |
| Gamintas | 1915-1924 |
| Naudotas | Rusija, TSRS |
| Naudotojai | Rusijos armija, Raudonoji Armija |
| Kalibras, mm | 6,5 |
| Šovinys, mm | 6,5x50 mm |
| Šaudymo sparta, n/min. | 600 |
| Svoris, kg | 4,5 (be dėtuvės) |
| Ilgis, mm | 1040 |
| Vamzdžio ilgis, mm | 520 |
| Pradinis greitis, m/s | 660 |
| Taikymo tolis, m | 300 |
| Maks. šūvio nuotolis, m | 2100 |
| Dėtuvė | 25 |
Fiodorovo automatas – automatinis karinis šautuvas, sukonstruotas V. Fiodorovo. 1915–1924 m. Kovrove (Rusija) buvo pagaminta 4100 Fiodorovo automatų. Dažnai laikomas vienu pirmųjų šturmo šautuvų, nes jis buvo gana lengvas, naudojo mažesnio galingumo šovinius ir turėjo galimybę perjunginėti ugnies tipą (pavieniai šūviai, automatinė ugnis).
Kūrimo istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prieš pirmąjį pasaulinį karą visos pagrindinės pasaulio valstybės turėjo savus automatinių šautuvų modelius. Rusijoje 1912 m. buvo išbandytas Fiodorovo automatinis šautuvas. Pradžioje Fiodorovas bandė perdaryti dėtuvinį Mosino šautuvą, bet tai nepavyko. Tada sukūrė automatinį šautuvą su trumpa vamzdžio eiga. Rusijoje ši konstrukcija buvo apdovanota aukso medaliu ir premija.
Fiodorovo 7,62 mm automatinio šautuvo gamyba turėjo prasidėti Sestrorecko gamykloje, bet prasidėjęs pasaulinis karas tam sutrukdė. Buvo neaišku, kaip šis ginklas turėtų būti naudojamas kariuomenėje. Buvo manoma, kad šiais ginklais galbūt turėtų būti apginkluoti ypatingi daliniai (pvz., lėktuvų ekipažai).
V. Fiodorovas tuo metu kūrė specialų beatbrailį 6,5 mm šovinį – šis sumažinto kalibro šovinys turėjo sumažinti šautuvo masę, padaryti jį kompaktiškesniu, sumažinti atatranką šaudant serijomis. Naujasis šovinys turėjo apvalkalinę 8,5 g kulką, kuri turėjo pradinį greitį 860 m/s ir žiočių energiją 3140 J (standartinio atbrailinio rusiško šovinio 7,62x54R energija buvo 3600-4000 J).
6,5 mm Fiodorovo automatas buvo išbandytas 1913 m. pabaigoje, rezultatai buvo palankūs. Tačiau naujų šovinių gamyba pasirodė nepriimtina, ir teko imti naudoti japoniškus 6,5 mm Arisakos šautuvo šovinius. Šiuos šovinius tuo metu gamino D. Britanija, nes ji Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Kariniam laivynui užpirkusi Arisakos šautuvų. Nenuimamą dėtuvę pakeitė nuimama lenkta 25 šovinių talpos dėtuvė.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fiodorovo automato ypatumai:
- Mažesnė masė (5 kg), negu kitų tų laikų automatinių šautuvų
- Taikymo tolis – 300 m (be optinio taikiklio)
- Šaudymo sparta – 600 šūvių/minutę (tinkama artimoms kautynėms)
- Mechanizmas leidžia šaudyti tiek po 1 šūvį, tiek serijomis.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1916 m. Rusijos armijos vadovybė nutarė užsakyti ne mažiau kaip 25000 Fiodorovo automatų. 1918 m. pradžioje buvo pagaminta tik 900 šautuvų. 1920-24 m. buvo pagaminta dar 3200 Fiodorovo automatų. Po to gamyba nutraukta.
Fiodorovo automatai naudoti Rusijos pilietiniame kare. Nedidelis kiekis šių šautuvų, paimtų iš sandėlių, buvo panaudotas ir Žiemos kare.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Автоматы и пистолеты-пулеметы Советского и Российского производства. Автомат Фёдоров обр.1916 Archyvuota kopija 2012-05-14 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||
