Fanzinas

Fanzinas, fenzinas (angl. fanzine, iš angl. fan 'mėgėjas' + angl. magazine 'žurnalas'^[1]) – paprastai neprofesionalus leidinys, kurį leidžia tam tikro dalyko (tam tikro literatūros žanro, muzikos pakraipos ir pan.) mėgėjai.

Sąvoka atsirado JAV mokslinės fantastikos mėgėjų aplinkoje (teigiama, kad jis pasirodė 1940 m. spalio mėn. išleistame „Russ Chauvenet“ mokslinės fantastikos fanzine „Detours“). Vėliau terminą ėmė naudoti ir ne mokslinės fantastikos mėgėjai.

Vieno iš populiariausių lietuviškų fanzinų – „Pasidaryk Pats“ leidėjas Domas Kunčinas šią neoficialią įvairių judėjimų spaudą apibrėžė taip: „Tai žurnalo + laikraščio + almanacho + … hibridas – alternatyva oficialiesiems leidiniams, spausdinanti tai, ko nespausdina „tikroji“ spauda. Tai leidinys, kurio pagrindinis principas yra PASIDARYK PATS“^[2]. Yra ir daugiau panašių apibrėžimų, iš kurių numanyti šios neoficialiosios spaudos pobūdį nesunku, o formą tenka laikyti visų įmanomų spaudos rūšių susiliejimu.

Paprastai leidėjai, redaktoriai, autoriai iš fanzino leidybos negauna pelno ar autorinio ar kitokio atlyginimo. Fanzinai paprastai platinami nemokamai arba už mokestį, kuris visiškai ar iš dalies padengia spausdinimo ir/ar platinimo išlaidas. Kartais fanzinai platinami mainais į kitų leidžiamus panašius fanzinus, už pažadą parašyti straipsnelį ar atsiliepimą.

Kartais fanzinai tampa profesionaliais leidiniais (angliškai tokį leidinį vadina prozine). Neretai profesionalūs rašytojai pirmus savo kūrinius būna paskelbę fanzinuose.

Anglų kalboje sąvoką angl. fanzine kartais painioja su angl. fan magazine, bet tai skirtingi dalykai, nes fan magazine yra komerciškai leidžiamas žurnalas kokio nors dalyko mėgėjams (pvz., žvejams, kompiuterinių žaidimų mėgėjams ir t. t.).

Istoriškai pirmieji buvo mokslinės fantastikos fanzinai. Vėliau imta leisti komiksų, įvairių muzikos krypčių (roko, pankroko ir kt.), siaubo filmų, sporto, vaidmenų žaidimų fanzinus. JAV leisto fanzino „Factsheet Five“ redaktorius Mike Gunderloy skiria tokias pagrindines jų rūšis: „meno, konservatyvūs, konstituciniai, ekologijos, aplinkos, filmų, poezijos, religijos, kairiųjų anarchistų, muzikos, mokslinės fantastikos, pogrindinės literatūros, UFO, taikos antikariniai, socialiniai sąmoningi, homoseksualų, biseksualų“^[3].

Šiais laikais fanzinų leidimas sumenkęs, kadangi juos išstūmė internetiniai mėgėjų leidiniai.

Pirmasis mokslinės fantastikos fanzinas buvo „Comet“, kurį 1930 m. Čikagoje leido „Mokslinio susirašinėjimo klubas“ (Science Correspondence Club), o redagavo Raymond A. Palmer.

Lietuvoje pirmas mokslinės fantastikos fanzinas buvo „Vilniaus Universiteto fantastų klubo biuletenis“, leistas 1981–1982 m. (išleisti 6 numeriai). 1989 m. imta leisti „InfoSFera“^[4], kurį pradžioje leido R. Kalonaitis, G. Beresnevičius ir O. Mickevičiūtė, o vėliau vien G. Beresnevičius („Dorado“ fantastikos mėgėjų klubas).

Antras seniai ir reguliariai leidžiamas mokslinės fantastikos fanzinas yra „Dorado raganos“, kuris leidžiamas tiek popierinis (nuo 1994 m.), tiek turi internetinę svetainę^[5].

Muzikiniai fanzinai atsirado aštuntojo dešimtmečio viduryje JAV, tuo pat metu, kai pirmiausia Niujorke prasidėjo pankų subkultūros sąjūdis. Netrukus leidyba persikėlė per Atlantą, atsirado politinės, filosofinės jų refleksijos. Anot vieno garsiausių pankų judėjimo ideologo Craig O‘Haros, didžiausi to meto fanzinai buvo „Sniffin Glue“ iš Didžiosios Britanijos ir „Punk“ iš Niujorko. 1982 m. San Franciske pradėtas leisti didžiausias ir žymiausias pankų fanzinas „Maximum Rock’N’Roll“^[6].

Devintojo dešimtmečio pabaigoje labai paplito metalistų fanzinai, tačiau tikslių žinių, kada jie atsirado nėra. Vieni iš pirmųjų ir didžiausi buvo „Slayer“ (Norvegija), „Isten“ (Suomija) bei „Underground Empire“ (Vokietija).

Ilgainiui ėmė plisti tarptautiniai fanzinai, dažniausiai rašomi anglų kalba ir siuntinėjami paštu. Tada išryškėjo ir komercinis leidybos tikslas: fanzinai parduodami už taip pat paštu atsiunčiamus pinigus, mainomi į muzikos įrašus, kitus leidinius, informaciją, kūrybą ir t. t.

Lietuvos muzikinių fanzinų istorija prasideda 1988 metais, išleidžiamas pirmasis pankų pogrindinis leidinys „Mūsų ašigalyje“. Jo redaktorius Nėrius Pečiūra, tuo metu buvęs pagrindiniu Lietuvos pankų judėjimo lyderiu, šio fenzino tikslą įvardijo kaip „norą nušviesti pankų judėjimą Lietuvoje“^[7] . Tai nedidelis, dažniausiai 4 psl. „Xerox“ aparatu daugintas leidinukas, kurio tiražas nuo leidybos pradžios (1988 m.) iki 1990 m., kai leidyba nutraukta, padidėjo nuo 15 iki 200 egz. 1988 m. pasirodė fanzinas „Gatvės vaikai“ (Švenčionys), kurį leido anarchistinėmis pažiūromis garsėjęs pankas Aleksas Navickas. „Gatvės vaikai“ taip pat buvo nemokamas, maždaug 40 egz. tiražo neoficialus leidinys, kurį sudarė nuo 1 iki 15 A5 formato lapų.

Pirmasis metalistų fanzinas Lietuvoje „Metall‘emAll“ pradėtas leisti Veisiejuose 1990 m. (apimtis – 32 psl., tiražas apie 20 egz., išėjo 4 numeriai), o solidžiausias buvo keliais mėnesiais vėliau pasirodęs „Deathmare“. Šis fanzinas, leistas anglų kalba, pasiekė net per 100 egz. tiražą. Populiariausiu Lietuvoje laikomas informatyvus ir nemokamas „KNK (Koks Nors Kelias)“ andergraundo kultūros fanzinas (1990 m.), kurio tikslas – skatinti andergraundo vystimąsi.

Daugiausiai fanzinų Lietuvoje leista sąjūdžio laikotarpiu ir nepriklausomybės pradžioje, o didžiausią jų dalį sudarė muzikiniai pankų ir metalistų fenzinai neabejotinai išsiskiriantys savitumu.

Metalo fanzinai, (dažnai vadinami tiesiog metalzinais), skirtingai nei pankų subkultūros atstovų leidžiami neoficialūs leidiniai, buvo daugmaž vienodos formos ir pobūdžio. Pagrindą sudarydavo interviu su metalo muziką grojančiomis grupėmis, muzikantų nuotraukos, muzikos įrašų recenzijos, koncertų, festivalių aprašymai. „Metalzinai paprastai panašūs vienas į kitą, apsiribojantys grupių info/logo/foto/interviu. Jie padaryti labai tvarkingai ir steriliai“^[8] . Didesniuose ir populiaresniuose metalzinuose pasirodo, nors nedaug, bet įvairesnių straipsnių, dažniausiai apie religiją, mirtį, tamsiąsias žmogaus gyvenimo puses. Metalzinuose neretai galima užtikti ir satanistinių piešinių, emblemų, net užkeikimų.

Pankų fanzinai, kaip ir pati pankų subkultūra, visą leidybos laikotarpį akcentavo primityvumą, jų forma nuolatos buvo mėgėjiška ir nė kiek „nesistengianti“ tobulėti. Čia nepaisoma jokių leidybos, kalbos, vientisumo ir pan. taisyklių, tačiau temų spektras gerokai platesnis nei metalistų fanzinuose. Pankų fanzinuose atsispindi pačios jų subkultūros (kitaip – pankizmo) esmė – pasipriešinimas sustabarėjusioms visuomenės normoms, valdžiai^[9].

Medžiaga pankų fanzinų publikacijoms, priešingai nei metalzinuose, dažniausiai buvo surenkama savo aplinkoje. Daug vietos skiriama kūrybai: poezijai, komiksams, nuomonėms, esė ir t. t. Gintautas Mažeikis teigia, kad fanzinai tiesiog surinko, absorbavo graffiti, mokyklinių ekspromtų žargonus, sėkmingiausią barų patirtį ir savo ruožtu davė impulsą net ir oficialiems poetams bei dailėtyrininkams, o patys skyrėsi savo žargono laisvumu, įvairumu, nors neretai peržengtos bet kokios cenzūrinės ribos, sugriauti visi moraliniai ir seksualiniai kanonai, pajuokiant visa, kas yra išaukštinta ir oficialiai pagerbta^[10]. Naujų muzikos grupių pristatymai neretai tapdavo svarbiausia, o kai kada vienintele fenzinų tema, o pačioms grupėms, kurių nariai neretai patys leisdavo fanzinus, tai buvo kone vienintelis kelias populiarėti tikslinėje auditorijoje.

Vikiteka: Fanzinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas fenzinas

• Kulikauskas G., Beresnevičius G., Butkienė D. Kas yra „fenzinai“? Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.