Pereiti prie turinio

Emanuelė (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Emanuelė

PavadinimasEmmanuelle
Kilmės šalis Prancūzija
RežisieriusJust Jaeckin
Scenaristas (-ai)Jean-Louis Richard
Metai1974
Žanraserotinis
Trukmė90 min.
105 min. (pilna versija)
Kalbaprancūzų
IMDb įrašas

Emanuelė (pranc. Emmanuelle) – 1974 m. sukurtas erotinis filmas, viena garsiausių šio žanro juostų, kuri, net ir išpeikta kritikų, sulaukė didžiulio populiarumo visoje Europoje ir JAV. Filmas, priskiriamas „softcore“ žanrui, vėliau sulaukė daugybės tęsinių ir pamėgdžiojimų.

Po filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“ (1972) sėkmės, kino studijos susidomėjo galimybe kurti daugiau erotinių filmų. Prodiuseriui Yves Rousset-Rouard sugalvojus ekranizuoti Emmanuelle Arsan romaną „Emanuelė“ ir įsigijus teises į jį, režisuoti buvo pakviestas aktorius ir fotografas Just Jaeckin, iki tol neturėjęs filmų kūrimo patirties. Pagrindinis vaidmuo buvo patikėtas olandei Silvijai Kristel, šio filmo dėka tapusiai viena žymiausių Europos erotinio kino žvaigždžių.

Pagrindiniai aktoriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aktorius – vaidmuo

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Jauna ir neseniai ištekėjusi prancūzė Emanuelė atvyksta pas savo vyrą Žaną į Bankoką, kur šis dirba diplomatinėje atstovybėje. Ji susipažįsta su kitomis darbuotojų žmonomis, kurios nuobodžiaudamos leidžia dienas ir tarp kurių klesti itin liberalus požiūris į intymius santykius. Žanas, kuris yra kiek vyresnis už žmoną, taip pat neprieštarauja ir netgi skatina žmoną atsiduoti seksualinėms fantazijoms, tikindamas jog taip ji galės atsikratyti savo drovumo ir galės gauti iš gyvenimo daugiau nei iki tol.

Per trumpą laiką Emanuelė išmėgina įvairiausius seksualinius santykius, kol susipažįsta su Mario – pagyvenusiu vyriškiu, kuris kardinaliai pakeičia jos požiūrį į seksą. Nepaisant to, kad sutuoktiniai laikosi taisyklės nieko neslėpti vienas nuo kito, Žanas pradeda bijoti, kad Emanuelė, patirdama vis daugiau seksualinių nuotykių, nutols nuo jo...