Duksas

Duksas (lot. dux, dgs. duces; iš lot. ducere 'vadovauti') – Romos respublikoje žodžiu dux galėjo pavadinti bet ką, vadovavusį daliniui, net ne Romos kariuomenės karininką. Tuomet duksas nebuvo formalios karinės pareigos. Savo „Commentarii de Bello Gallico“ Julijus Cezaris duksais vadino tik keltų karvedžius. Išimtis buvo tik vienintelis romėnų vadas, neturėjęs karinio laipsnio.^[1]

Vėliau iš lot. dux atsirado angl. duke 'hercogas', it. doge 'dožas', it. duce 'dučė; vadas'.

Romos imperija

Dux iki III a. nereiškė konkretaus karinio laipsnio Romos karinėje ar valdininkų hierarchijoje.^[2]

Vėliau Romos kariuomenės sistemoje dux vadino karininką, vadovavusį dviem ar daugiau legionų. Duksu galėjo vadinti ir konsulą ar imperatorių, tačiau paprastai taip vadindavo Romos provincijos valdytoją. Kaip provincijos valdytojas dux buvo tiek aukščiausias provincijos administratorius, tiek provincijoje dislokuotų legionų vyriausiasis vadas.

Dominato laikais duksų įgaliojimai buvo atskirti nuo provincijos valdytojo įgaliojimų. Nuo tada naujai skiriami duksai tebebuvo aukščiausi karo vadai provincijose ir vadovavo provincijose buvusiems legionams, tačiau provincijos valdytojas turėdavo leisti duksui naudotis jo galiomis. Tačiau vienąkart gavęs leidimą veikti duksas toliau, tvarkydamas karinius reikalus, veikdavo nepriklausomai nuo valdytojo.

Po Diokletiano Tetrarchijos reformos Romos provincijos buvo sujungtos į diecezijas, kurioms vadovavo vikarai. Kaip ir provincijų valdytojams vikarui padėdavo duksas. Šis duksas būdavo viršesnis už visus kitus diecezijoje veikusius duksus. Kai vikaras pašaukdavo visus diecezijos legionus kovai, visiems šiems legionams vadovaudavo diecezijos duksas. Pvz., Dux per Gallia, kuris buvo visos Galijos diecezijos duksas. Duksas per atitinkamą pretorionų prefektūrą buvo pavaldus militų magistrui (Magister Militum) ir virš šio stovinčiam imperatoriui.

Bizantija

Duksų pareigybė išliko Bizantijos imperijoje, kur duksas (gr. δούξ, doux, dgs. δούκες, doukes) buvo ekvivalentiškas strategui (dabartiniam generolui).

X a. antroje pusėje duksas ar katepanas (gr. κατεπάνω, katepano) būdavo atsakingas už didelę sritį ir joje esančias keletą mažesnių temų (themata) ir profesionalių Bizantijos armijos pulkų tagmų, kurie skyrėsi nuo daugelyje temų buvusių milicijos tipo pajėgų.

Komninų valdymo laikais duksais ėmė vadinti karo vadus, vadovavusius temoms, iki tol vadintus strategais. Bizantijos laivyne apie 1070 m. atsirado pareigybė laivyno doukes, o apie 1090 m. ir megadukso (gr. μέγας δούξ) pareigos. Megaduksas buvo viso Bizantijos karinio laivyno vyriausiasis vadas.

Duksai po Romos imperijos laikų

Karalius Artūras, vienas ankstyviausių Europos literatūros personažų, buvo vadinamas visų romėnų-britų karalių dux bellorum ('kautynių duksas') jų karuose su anglosaksais.

Šv. Martino vienuolyno Kelne metraštyje aprašyta, kad 778 m. vienuolyną apiplėšė saksai, bet jį atstatė Olgerus, dux Daniæ (jis galbūt buvo istorinė asmenybė, pagal kurį susiformavo Ožjė Dano legenda), padedamas Karolio Didžiojo.

Iš lot. dux kilo daug įvairių aukšto rango aristokratų titulų, pvz., hercogų titulai (pranc. duc, angl. duke, isp. duque, it. duca), ven. doge 'dožas', it. duce 'dučė', gr. doukas, δούκας). Lotynišku terminu dux paprastai vadindavo hercogus, kunigaikščius ir panašaus rango aristokratus.

Italijos fašistų lyderis Benitas Musolinis naudojo titulo dux itališką formą (it. duce), kas turėjo apibrėžti jo vadovavimą. Vienas fašistų devizų buvo lot. DVX MEA LVX 'Dučė mano šviesa'.

Švietime

Škotijos, Australijos, N. Zelandijos, Pietų Afrikos ir Islandijos mokyklose duksas yra šiuolaikinis garbės vardas, baigiamaisiais metais suteikiamas geriausiems studentams už akademinius (Dux Litterarum) bei sportinius (Dux Ludorum) pasiekimus. Ši dukso idėja primena JAV mokyklų valediktoriaus (valedictorian) sampratą. Antrą vietą užėmęs studentas gali gauti Proxime Accessit ('jis buvo arčiausiai') arba Semidux ('pusduksis') vardą, bet šis yra mažiau vertinamas.
Portugalijos universitetuose Dux yra vyriausias studentas, paprastai atsakingas už Praxe (studentų naujokų įšventinimo ritualus).

Nuorodos

↑ Thomas Wiedemann, “The Fetiales: A Reconsideration,” Classical Quarterly 36 (1986), p. 483. Duksu buvo pavadintas Publijus Licinijus Krasas (lot. Publius Licinius Crassus), kuris buvo per jaunas turėti laipsnį.
↑ Fergus Millar, The Roman Near East, 31 B.C.-A.D. 337 (Harvard University Press, 1993), p. 191 online.

[1] Thomas Wiedemann, “The Fetiales: A Reconsideration,” Classical Quarterly 36 (1986), p. 483. Duksu buvo pavadintas Publijus Licinijus Krasas (lot. Publius Licinius Crassus), kuris buvo per jaunas turėti laipsnį.

[2] Fergus Millar, The Roman Near East, 31 B.C.-A.D. 337 (Harvard University Press, 1993), p. 191 online.

[1]