De Havilland DH.114 Heron

DH.114 Heron
Tipas	Keleivinis lėktuvas
Gamintojas	De Havilland
Pirmas skrydis	1950 m. gegužės 10 d.
Pradėtas naudoti	1950
Pagaminta vnt.	149
Vieneto kaina	60 000 svarų (1960 m.)

„De Havilland DH.114 Heron“ – XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinės Karalystės įmonės „De Havilland“ sukurtas mažas keturmotoris propelerinis siaurafiuzeliažis keleivinis lėktuvas, pirmą kartą pakilęs 1950 m. gegužės 10 d. Konstrukciškai lėktuvas buvo dvimotorio „De Havilland Dove“ modifikacija su prailgintu fiuzeliažu ir iki keturių padidintu variklių skaičiumi. Lėktuvas sukurtas vietos ir regioniniams maršrutams. Lėktuvas buvo eksportuotas į maždaug 30 šalių.^[1] Šie lėktuvai tapo pagrindu įvairioms modifikacijoms, pvz. Riley Turbo Skyliner ir Saunders ST-27 ir ST-28.

Paskutiniais Antrojo pasaulinio karo metais orlaivių gamintojas de Havilland pradėjo kurti naują mažą dvimotorį keleivinį lėktuvą „De Havilland DH.104 Dove“, skirtą pakeisti ankstesnį „Dragon Rapide“. Lėktuvas buvo sėkmingas. Netrukus įmonė sukūrė prailgintą keturmotorį „Dove“ variantą. „Heron“ buvo kuriamas siekiant naudoti kiek įmanoma daugiau bendrų detalių su „Dove“, taip supaprastinant abiejų modelių eksploataciją.

Pirmieji „Heron“ (1A) pasižymėjo nepakankama variklių galia: gana sunkūs – apie 220 kg svorio varikliai generuodavo tik po 250 AG (190 kW) galią. Skirtingai nuo „Dove“, „Heron“ buvo su fiksuota važiuokle ir be valdomo priekinio rato. Tai supaprastino priežiūrą, tačiau sumažino maksimalų greitį. Antra, lengvi aliuminio lydinio sparnų lonžeronai buvo linkę įtrūkti dėl didelės sparno apkrovos ir vibracijų. NAC šią problemą mėgino spręsti pakeisdamas aliuminio detales sunkesnėmis plieninėmis, tačiau dėl to „Heron Series 1A“, gavęs indeksą „1B“, tapo nebeekonomišku. NAC juos pardavė 1957 m.

Pagaminus 51 pirmos serijos orlaivį, buvo pradėta antrosios serijos gamyba su išskleidžiama važiuokle. Antrosios serijos lėktuvai pasižymėjo ma-esniu oro pasipriešinimu ir degalų sąnaudomis bei nežymiai didesniu maksimaliu greičiu.

Keleiviai ir įgulos teigiamai vertino „Heron“. Dėl didelio fiuzeliažo skersmens keleiviai galėjo stačiomis judėti koridoriumi, skrydžio komfortą didino dideli langai.

• Heron 1 : Keturmotoris lengvasis transporto lėktuvas su fiksuota važiuokle.
  • Heron 1B: su iki 13 000 svarų (5 900 kg) padidintu kilimo svoriu.
• Heron 2: Keturmotoris lengvasis transporto lėktuvas su išleidžiama važiuokle.

  

  • Heron 2A: vienintelis Heron 2, parduotas civiliniam klientui JAV.
  • Heron 2B: su iki 13 000 svarų (5 900 kg) padidintu kilimo svoriu.
  • Heron 2C: modifikuotas Heron 2B, komplektuojamas su pilnai keičiamo žingsnio propeleriais.
  • Heron 2D: su iki 13 500 svarų (6 120 kg) padidintu kilimo svoriu.
  • Heron 2E: vienintelis pagal užsakymą pagamintas VIP transporto lėktuvas.
• Heron C.Mk 3: VIP transporto versija, skirta karalienės skrydžiams; naudojo Karališkosios oro pajėgos (RAF). Pastatyti 2 vnt.
• Heron C.Mk 4: VIP transporto versija, skirta karalienės skrydžiams. Pastatytas 1 vnt.
• Sea Heron C.Mk 20: Britų Karališkojo laivyno transporto ir ryšių orlaivis. 1961 m. trys perdaryti iš buvusių civilinių Heron 2 ir du – iš Heron 2B.
• Riley Turbo Skyliner: Orlaivis su naujais varikliais, dažniausiai – 290 AG (216 kW) galios Lycoming IO-540 opoziciniai šešių cilindrų vidaus degimo varikliai.^[2] Modifikacijas atliko Riley Turbostream Corporation (JAV).

• Saunders ST-27: 8 pėdomis ir 6 coliais prailgintas fiuzeliažas, lėktuve tilpo iki 23 keleivių. Varomas dviem 750 AG (560 kW) galios turbosraigtiniais varikliais Pratt & Whitney Canada PT6A-34. Modifikacijos aliktos Saunders Aircraft Corporation (Gimli, Manitoba, Kanada).
  • Saunders ST-27A ir Saunders ST-27B.
  • Saunders ST-28: patobulinta ST-27 versija. Pagamintas vienas egzempliorius.
• Shin Meiwa Tawron: Japonijos įmonės Shin Meiwa alikta modernizacija su 260 AG (194 kW) Continental IO-470. Naudotas Toa AirWays. Jo pavadinimas reiškia „TAW“+He“ron“.^[3]

•  Belgija^[4]
• Biafra
•  Gana
•  Irakas
•  Jordanija
•  Jungtinė Karalystė
• Katanga
•   Kenija
•   Kuveitas
•   Marokas^[5]
•  Malaizija
•  Pietų Afrikos Respublika
•  Šri Lanka
•  Vokietija

•   Australija
•   Bahreinas
  • Gulf Aviation
•   Belgija
•   Brazilija
•   Dramblio Kaulo Krantas
•  Danija
•   Fidžis
•   Jungtinės Amerikos Valstijos
•   Jungtinė Karalystė
•   Prancūzija
•   Hondūras
•   Indija
•   Indonezija
•   Izraelis
•   Italija
•   Jamaika
•   Japonija
•   Kanada

• 

    Kolumbija
•   Nyderlandai
•   Naujoji Zelandija
•   Nigerija
•   Norvegija
•   Portugalija
•   Puerto Rikas
•  Rodezija
•   San Tomė ir Prinsipė
•   Sent Lusija
•   Siera Leonė
•   Tailandas
•   Turkija
•   Urugvajus
•   Vokietija

Bendrieji duomenys

• Įgula: 2
• Keleivių talpa: 14
• Ilgis: 48 pėdų 6 coliai (14,78 m)
• Sparno mojis: 71 pėda 6 coliai (21,79 m)
• Aukštis: 15 pėdų 7 coliai (4,75 m)
• Sparnų plotas: 499 kv. pėdos (46,4 m²)
• Svoris:
  • tuščio: 8 150 svarų (3 697 kg)
  • kilimo: 13 500 svarų (6 123 kg)

• 

  Kuro bakų talpa: 412 galonų (495 JAV galonų; 1 870 l)^[6]
• Jėgainė: keturi apversti vienaeiliai 6 cilindrų vidaus degimo varikliai de Havilland Gipsy Queen 30 Mk.2 po 250 AG (190 kW) galios
• Propeleriai: 7,0 pėdos (2,13 m.) skersmens dvimenčiai, pastovaus greičio, metaliniai D.H. 2/1000/2^[6]

Skrydžio duomenys

• Kreserinis greitis: 183 mylios per valandą (295 km/h, 159 mazgai)
• Skrydžio nuotolis: 915 mylios (1 473 km, 795 jūrmylės)
• Skrydžio lubos: 18 500 pėdų (5 600 m)
• Kilimo greitis: 1 140 pėdos/min (5,8 m/s)
• Kilimo į 50 pėdų (15 m) aukštį nuotolis: 2 425 pėdos (739 m)^[6]
• Tūpimo iš 50 aukščio (15 m) nuotolis: 2 065 pėdų (629 m)^[6]

Susiję konstrukcijos

• de Havilland Dove

Panašaus laikotarpio, paskirties ir konstrukcijos orlaiviai

• Beechcraft Model 34
• Cessna 620
• Potez 840
• PZL MD-12

• (EN) Bain, Gordon. De Havilland: A Pictorial Tribute. London: AirLife, 1992. ISBN 1-85648-243-XISBN 1-85648-243-X.
• (EN) Bridgman, Leonard. Jane’s All the World’s Aircraft 1958–59. London: Sampson Low, Marston & Company, Ltd., 1958.
• (EN) Green, William. Macdonald Aircraft Handbook. London: Macdonald & Co. (Publishers) Ltd., 1964.
• (EN) Jackson, A.J. De Havilland Aircraft since 1909. London: Putnam, Third edition, 1987.
• (EN) Taylor, John W. R. (editor). Jane’s All The World’s Aircraft 1965–66. London: Sampson Low, Marston, 1965.
• (EN) „The Royal Moroccan Air Force… A Seasoned Air Arm“. Air International, November 1985, Vol. 29, No. 5. pp. 226–232, 250–252. ISSN 0306-5634ISSN 0306-5634.
• (EN) Wixey, Ken. Heron at Fifty: De Havilland’s Beautiful DH.114. Air Enthusiast 87, May–June 2000, pp. 72–77. ISSN 0143-5450ISSN 0143-5450