Džolofas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
 |
|---|
| Sahelio civilizacija |
| Valstybės IX-XIII a. |
| Vagadu, Tekrūras, Kanemas
|
| Valstybės XIII-XVIII a. |
| Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
|
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
|
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
|
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
| Sahelio regionai |
| Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
| Senegambijos regionas: Jolof | |
 | |
| Vieta | Vakarų Senegalas |
| Tautos | Volofai, Senarai |
| Valstybės | Džolofas |
 | |
Džolofas (vol. Jolof, pranc. Djolof), dar vadinama Volofų imperija – Afrikos valstybė, XIII–XIX a. egzistavusi dab. Senegalo teritorijoje, sukurta volofų tautos. Jos sostinė buvo Lingerė, o valdovai tituluoti burba. Kadangi vėliau valstybė suskilo, taip vėliau priimta vadinti ir visą regioną, kurį apėmė ši valstybė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Susiformavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Džolofas susiformavo XIV a. viduryje yrant Tekrūrui, tačiau ilgą laiką buvo Malio imperijos vasalė. Legenda pasakoja, kad Džolofo valdovai atėjo į valdžią iš kitos volofų valstybės – Vaalo.
Silpstant Maliui, Džolofas pamažėle įgijo įtaką regione, paversdamas vasalais kitus vietinius valstybinius junginius vakaruose, vandenyno pakrantėje. Jų buvo penki:
- Vaalo, valdomas valdovų, tituluojamų dur
- Kajoras, valdomas valdovų, tituluojamų damel
- Baolis, valdomas valdovų, tituluojamų teny
- Sinė, valdoma valdovų, tituluojamų laman
- Salumas, valdomas valdovų, tituluojamų laman
Nuosilpis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVI a. prasidėjo Džolofo silpimas. Jį lėmė pajūrio sričių ekonomikos augimas, leidęs pajūrio valstybėlėms sustiprėti. Taip pat veikė procesai, vykstantys žlugus Malio imperijai ir įsitvirtinant Songajaus imperijai. XVI a. pradžioje šiaurėje judėjo fulbiai, amžiaus viduryje atskilo Kajoras, vėliau – Vaalo ir kitos valstybėlės.
Fulbiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1725 m. Džalofo pietuose įsitvirtino fulbiai ir jų pirmoji džihado valstybė Futa Džalonas. 1875 m. jos valdovas pradėjo merdinčio Džolofo užkariavimus. Valstybė nustojo egzistuoti 1890 m.
Kultūra, valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Džolofo visuomenė buvo griežtai pasidalinusi į kastas. Islamas buvo nominali valstybės religija, tačiau iš tikro jis įsitvirtino tik valstybės egzistavimo saulėlydyje. Moteris šioje visuomenėje turėjo didelę reikšmę, ir dažnai galėdavo dalyvauti valstybės valdyme.
Valdovas burba buvo renkamas, ir rinkimuose dalyvaudavo vasalinių sričių valdovai, kurie turėjo nemažą autonomiją, tačiau bendravo su centrine valdžia gynybos ir prekybos klausimais.
| Senegambijos istoriniai regionai ir tautos | 
|
|---|---|
| Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko) Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai | |