Cholmo kunigaikštystė

	Холмське князівство ; Cholmo kunigaikštystė
	Haličo-Voluinės dalis
Sostinė	Cholmas
Kalbos	senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Atsiskyrė nuo Haličo-Voluinės	1261 m., 1261
- Prijungta prie Lenkijos	1387 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Cholmo kunigaikštystė (ukr. Холмське князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XIII – XIV amžiais Voluinės istoriniame regione, dab. Lenkijos Liublino vaivadijos rytuose.

Istorija

Iki kunigaikštystės sukūrimo šios teritorijos keletą kartų ėjo iš rankų į rankas tarp Lenkijos ir Kijevo Rusios. Vėliau teritoriją užvaldė Haličo-Voluinės kunigaikštystė, kurios kunigaikštis Danielius Haličietis XIII a. pradžioje čia įkūrė Cholmo miestą ir padarė jį savo rezidencija.

Prieš mirdamas, apie 1264 m. jis paliko Cholmą su žemėmis aplink jį savo sūnui Švarnui. Po šio valdė jo sūnėnas Jurijus. 1301 m. šis Cholmo kunigaikštis naujai suvienijo visas Haličo-Voluinės teritorijas ir prijungė prie jų Cholmą. Tačiau ir vėliau kunigaikštystę valdė atskiri daliniai kunigaikščiai. Vienas iš jų buvo Gediminaičių atstovas Jurgis Narimantaitis.

Haličo-Voluinės karų metu Cholmą užėmė iš pradžių Vengrijos karalystė, o vėliau Lenkijos karalystė. 1387 m. kunigaikštystė galutinai panaikinta ir paversta Lenkijos administraciniu vienetu - Chelmo žeme. Jos pagrindinis miestas pervardintas į Chelmą.

Kunigaikščiai

Švarnas Danilovičius (1264–1269)
Jurijus Lvovičius (1269–1301)
Danielius Vasilkovičius (1352–1366)
Jurgis Narimantaitis (1366–1370)
Jurijus Danilovičius (1370–1377)
Vengrijos valdymas (1377-1383)
Mikalojus Danilovičius (1383-1387)