Bunjoro karalystė

Didžiųjų ežerų valstybė: Bunyoro

Šalis	vakarų Uganda
Vėliava
Tautos	banjorai
Kalba	runjoro
Laikotarpis	XVI a.-1967, 1993-
Miestai	Masindis, Mparo
Valdovai	omukama

Bunjoro karalystė – viena iš penkių tradicinių karalysčių Ugandos valstybės sudėtyje. XVI–XIX a. ji buvo viena galingiausių Rytų Afrikos valstybių. Jos karaliai vadinami Bunjoro omukamomis. Dabartinis karalius yra Solomon Gafabusa Iguru I, 27-asis Bunyoro omukama.

Istorija

Bunjoro-Kitaros karalystė susikūrė XVI a. suirus senovinei Kitaros imperijai, ir joje įsitvirtinus svetimšalei Babito dinastijai (Babiito). Valstybė laikė save senesnės Kitaros imperijos palikuone, todėl neretai vadinama Bunjoro-Kitaros karalyste.

Savo klestėjimo metais karalystė valdė beveik visas žemes tarp Viktorijos, Edvardo ir Alberto ežerų. Apie 1520 m. princo Cwa vadovaujama Bunjoro kariuomenė buvo užpuolusi žemes dabartinės Ruandos teritorijoje. Po to Bunjoro galia apnyko iki XVII a. vidurio.

Vėliau prasidėjo ilgas Bunjoro plėtros laikotarpis, o XVIII a. pradžioje Bunjoras vėl ėmė vyrauti šiame regione. Bunjoro galios augimas buvo paremtas regiono šventovių valdymu, pelningomis Kibiro druskos verslovėmis prie Alberto ežero ir galingiausia metalurgija regione. Dėl to Bunjoras tapo didžiausia Afrikos Didžiųjų ežerų regiono karine ir ekonomine jėga.

Bunjoras vėl ėmė silpti XVIII a pabaigoje, prasidėjus vidiniams skilimams. Šimtmečio pabaigoje rytuose išaugusi Buganda užgrobė Bunjoro Kooki ir Buddu sritis. Apie 1830 m. atsiskyrė didelė Toro karalystė, kartu atimdama daug pelningų druskos verslovių. Pietuose sparčiai stiprėjo ir didėjo Ruanda ir Nkorė, prisijungdamos kai kurias smulkias karalystes, anksčiau buvusias Bunjoro vasalėmis.

XIX a. viduryje Bunjoras jau buvo gerokai mažesnė valstybė, bet vis dar turtinga, nes kontroliavo pelningus prekybos maršrutus per Viktorijos ežerą ir siejančius su Indijos vandenynu. Bunjoras itin daug pelno gaudavo iš dramblio kaulo prekybos. Tačiau grėsmę nuolat kėlė dabar jau galinga Buganda, norėjusi perimti prekybinius maršrutus. Bunjoro ir Bugandos kova tęsėsi apsiginklavus europiniais ginklais. Karalystės sostinę teko perkelti iš Masindžio į lengviau apginamą Mparą.

Pagal 1890 m. liepos sutartį visas regionas šiauriau Viktorijos ežero buvo atiduotas D. Britanijai. 1894 m. D. Britanija paskelbė regioną savo protektoratu. Omukama Kabarega įtemptai priešinosi D. Britanijai ir Bugandai, besistengusioms užvaldyti Bunjorą. 1899 m. Kabarega buvo paimtas į nelaisvę ir ištremtas į Seišelius, o Bunjorą D. Britanija aneksavo.

Dėl pasipriešinimo dalis Bunjoro žemių buvo atimtos ir perduotos Bugandai ir Toro karalystei, todėl teritorijos dar labiau sumažėjo. Šalį ėmė valdyti Bugandos administratoriai. 1907 m. Bunjoras sukilo, bet sukilimas buvo numalšintas. Kadangi Pirmojo pasaulinio karo metais Bunjoras liko lojalus D. Britanijai, ši 1934 m. Bunjorui suteikė daugiau autonomijos.

Po nepriklausomybės Ugandos vyriausybė Bunjoro monarchiją panaikino 1967 m., kartu su Bugandos, Toro, Busogos ir kitomis monarchijoms, bet 1993 m. karalystė vėl buvo atkurta. Dabar Bunjoras yra viena iš Ugandos sudedamųjų karalysčių, turinti administracinį subregiono statusą.

Bunjoro omukamų sąrašas (Babito dinastija)

Rukidi – XV a. pab.
Ocaki – XV a. pab. – XVI a. pr.
Oyo Nyiba – XVI a. pr.
Winyi I–XVI a. pirma pusė
Olimi I–XVI a. vidurys
Nyabongo – XVI a. vidurys
Winyi II–XVI a. pab. – XVII a. pr.
Olimi II–XVII a. vidurys
Nyarwa – XVII a. vidurys
Cwamali – XVII a. vidurys
Masamba – XVII a. pabaiga
Kyebambe I–XVII a. pabaiga
Winyi III–XVIII a. pradžia
Nyaika – XVIII a. pirma pusė
Kyebambe II–XVIII a. pirma pusė
Olimi III – ~1710-1731 m.
Duhaga – 1731- ~1782 m.
Olimi IV – ~1782-1786 m.
Nyamutukura Kyebambe III – 1786–1835 m.
Nyabongo II – 1835–1848 m.
Olimi V – 1848–1852 m.
Kyebambe IV – 1852–1869 m.
Kabarega – 1869–1898 m.
Kitahimbwa – 1898–1902 m.
Duhaga II – 1902–1924 m.
Winyi IV – 1925–1967 m.
1967–1994 m. karalystė buvo Ugandos vyriausybės panaikinta
Iguru I – nuo 1994 m. iki dabar

Nuorodos

Monarchies – Bunyoro kingdom Archyvuota kopija 2007-11-02 iš Wayback Machine projekto.