Buktos miškas

54°25′ š. pl. 23°28′ r. ilg. / 54.417°š. pl. 23.467°r. ilg. / 54.417; 23.467

Buktos miškas – miškas Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietryčius nuo Liudvinavo.

Plotas 3370 ha, mišku apaugę 2790 ha. Valstybinių miškų plotas 3190 ha; priklauso Marijampolės miškų urėdijos Buktos ir Žaltyčio girininkijoms. Vakarinė dalis siekia Šešupę, rytinė – Žuvinto palias. Vakariniu pakraščiu eina plentas  182  Marijampolė–Liudvinavas–Krosna , netoli teka Žalsvelė. Paviršius banguotas, į rytus žemėja.

Per Buktos mišką eina pažintinis takas, sudarytas iš 2 trasų: ilgosios trasos ilgis – 1,7 km, trumposios – 1,3 km.^[1]

Augavietės labai derlingos, labai derlingos laikinai užmirkusios ir užmirkusios. 21 % miško yra ekosistemų apsaugos, 29 % apsauginio, 50 % ūkinio. Kultūrinės kilmės medynų tik 4 %. Beržų yra 39 %, juodalksnynų 18 %, drebulynų 15 %, eglynų 13 %, uosynų 6 %, pušynų, ąžuolynų ir skroblynų po 3 %.

Jaunuolynai sudaro 9 %, bonitetas I, 2, skalsumas 0,71, tūris 20,2 m³/ha, kasmet priauga 7 m³/ha. Miškas sudaro vieną kompleksą su iš rytų pusės prisišliejančiomis Žuvinto paliomis.

Miške nemažai saugomų, į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų, ypač paukščių, tokių, kaip juodasis gandras, tetervinas, erelis žuvininkas, mažasis erelis rėksnys. 2019 m. aptiktos naujos ir iki šiol Lietuvoje nematytos grybų rūšys, kurioms labiau tinka Centrinės ir Pietų Europos miškai: didžioji musmirė (Amanita ceciliae), juodataškė skydabudė (Pluteus umbrosus) , geltonlakštis klumpiaausis (Crepidotus crocophyllus) ir rudoji virvuotė (Funalia gallica).^[2]

Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai: Buktos ąžuolas, Grįstakelio ąžuolas.

1863 m. miške slapstėsi sukilėliai. 1945 m. rugpjūčio 5 d. – rugsėjo mėn. vyko Palių mūšis: trys NKVD pulkai su artilerija puolė Buktos miško ir Žuvinto palių partizanus, žuvo daug enkavedistų ir 12 partizanų. 1999 m. miške pastatytas atminimo ženklas 1949 m. birželio 16 d. žuvusiems Tauro apygardos Vytauto rinktinės Ąžuolo kuopos partizanams.^[3]