Bud Spencer

Bud Spencer
Tikras vardas	Carlo Pedersoli
Gimė	1929 m. spalio 31 d. Neapolis, Italija
Mirė	2016 m. birželio 27 d. (86 metai) Roma, Italija
Šalis	Italija
Žymesni vaidmenys
Bambino („Mano vardas Trejybė“, 1970 m. „Mano vardas vis dar Trejybė“, 1971m.)
Apdovanojimai
David di Donatello (2010 m.)

Badas Spenseris (it. Bud Spencer, tikrasis vardas – Carlo Pedersoli; 1929 m. spalio 31 d. Neapolis – 2016 m. birželio 27 d. Roma) – buvęs italų plaukikas, aktorius ir scenarijų autorius, labiausiai išgarsėjęs vaidmenimis filmuose kartu su Terensu Hilu.

Karlas Pedersolis gimė Santa Liučijoje, istoriniame Neapolio rajone, turtingoje šeimoje. Ten pradėjo lankyti mokyklą, kur gerai mokėsi ir daug sportavo. Ypač gerų rezultatų jam pavyko pasiekti plaukimo srityje, kur užsirekomendavo kaip perspektyvus sportininkas.

1940 metais šeima dėl tėvo darbo persikėlė į Romą, kur Karlas lankė vidurinę mokyklą ir buvo priimtas į plaukimo klubą.

Baigęs mokyklą su pagyrimu įstojo į universitetą studijuoti chemiją.

1947 metais dėl tėvo darbo šeima vėl persikraustė, šį kartą – į Braziliją ir Karlui mokslus teko nutraukti. Šioje šalyje jis gyveno iki 1949 metų, kur dirbo Italijos konsulate ir išmoko laisvai kalbėti portugališkai.

Nepaisant persikėlimo į kitą žemyną, jo sportinė karjera įgavo vis didesnį pagreitį. 1949 metais Karlas debiutavo tarptautinėse varžybose savo šalies komandoje.

1950 Europos plaukimo čempionate Vienoje jis dviejose kategorijose pasiekė finalus. Tais pačiais metais tapo pirmuoju italu, nuplaukusiu 100 metrų distanciją laisvuoju stiliumi greičiau nei per minutę.

1951 metais Viduržemio jūros žaidynėse laimėjo du sidabro medalius ^[1] 100 laisvuoju stiliumi ir 3x100 mišriu stiliumi.

Grįžęs į Romą, vėl įstojo į universitetą, tik šį kartą į teisę ir sociologiją. Plaukimo šakoje atstovavo „S.S. Lazio“ klubą.

1952 metais Karlas dalyvavo Olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, kur pasiekė pusfinalį 100 laisvu stiliumi (rezultatas – 58,9s).

Po žaidynių buvo pakviestas sportuoti ir studijuoti JAV, kur kelis mėnesius praleido Jeilyje.

1954 metais su „S.S. Lazio“ komanda laimėjo Italijos vandensvydžio čempionatą.

1955 metais Viduržemio jūros žaidynėse dalyvavo kaip vandensvydžio žaidėjas ir su Italijos rinktine laimėjo aukso medalį.

1956 metais antrą kartą dalyvavo Olimpinėse žaidynėse Melburne, kur 100 laisvuoju stiliumi vėl pasiekė pusfinalį (59,0s).

Po šių pasirodymų 1957 metais gana netikėtai baigė plaukiko karjerą.

Viso per savo sportininko karjerą Karlas laimėjo net 18 medalių Italijos plaukimo ir vandensvydžio čempionatuose (11 aukso, 5 sidabro ir 2 bronzos) bei 3 medalius Viduržemio jūros žaidynėse.

2007 ir 2010 metais apdovanotas už indėlį į šalies plaukimo populiarinimą ir rezultatus.

Baigęs sportuoti, Karlas grįžo atgal į Pietų Ameriką, kur dirbo JAV bendrovėje, tiesiančioje kelius bei padėjo Venesuelos plaukimo komandai.

1960 metais grįžo į Romą, kur vedė Maria Amato, kurią pažinojo nuo 15 metų. Šios tėvas buvo kino teatrų tinklo savininkas, tačiau vaidyba Karlo tuo metu neviliojo. Jis buvo vaidinęs keliose masinėse scenose iki tol, tačiau neketino tapti aktoriumi, o sudarė sutartį su įrašų kompanija „RCA“ ir rašė dainų tekstus italų dainininkams.

Tačiau netrukus mirė Karlo tėvas, sutartis su „RCA“ baigėsi ir šeimai reikėjo pinigų išlaikymui. Tuo metu jį surado režisierius Giuzeppe Colizzi, ieškantis aktoriaus filmui „Dievas atleidžia... Aš ne!“. Nors šiam vaidmeniui reikėjo jojimo įgūdžių, kurių Karlas visiškai neturėjo, režisieriaus tai neatbaidė – jam reikėjo tvirtai sudėto herojaus, o 193 cm ūgio ir 103 kg svorio buvęs plaukikas tam idealiai tiko. Karlas kiek padvejojęs sutiko.

Pirmiausia režisierius ir prodiuseriai liepė susigalvoti naują pseudonimą, nes filmas buvo planuojamas tarptautinei rinkai. Taip Karlas tapo Badu Spenseriu, savo vardu pagerbdamas mėgstamą alų Budweiser ir neseniai mirusį aktorių Spencer Tracy.

Filmavimo aikštelėje Badas susitiko su Terensu Hilu. Jiedu jau buvo vaidinę filme „Hanibalas“, tačiau Bado vaidmuo jame buvo tik epizodinis ir jiedu tada net nesusipažino. Šį kartą jiems teko pagrindiniai vaidmenys ir tai buvo ilgos draugystės tiek kine, tiek gyvenime pradžia.

1970 metais sukurtas komiškas vesternas „Mano vardas Trejybė“, o 1971 – jo tęsinys „Mano vardas vis dar Trejybė“ buvo lūžis abiejų aktorių karjeroje. Viso Badas su Terensu suvaidino 18 filmų, kurie jiems pelnė pripažinimą ne tik Europoje, bet ir JAV. Vis dėlto skirtingai nei jo kolega, Badas beveik visą laiką filmavosi tik italų kuriamuose filmuose.

1960 metais Badas vedė Maria Amato.

Jie susilaukė 3 vaikų: Giuseppe (1961), Christine (1962) ir Diamante (1972). Giuseppe Pedersoli yra filmų prodiuseris, pelnęs ne vieną apdovanojimą, o Diamante Spencer vaidino keliuose filmuose.

2005 metais nusprendė išmėginti jėgas politikoje, tačiau jo dalyvavimas regioniniuose rinkimuose „Forza Italia“ partijos sąraše buvo nesėkmingas.

Badas buvo teisės mokslų daktaras bei kelių patentų autorius.

Turėjo lėktuvo ir sraigtasparnio piloto licencijas, kurias gavo susižavėjęs skraidymu filmuojant juostą „Nagi, vaikinai!“.

Jis taip pat buvo įsigijęs oro transporto kompaniją „Mistral Air“, kurią vėliau pardavė.

Buvo įkūręs savo vardo vaikų labdaros fondą.^[2]

Aktorius mirė 2016 m. birželio 27 d., eidamas 86-uosius metus.^[3]

• 1975 metai – Bambi Awards (kartu su Terensu Hilu) – už vaidmenis filmuose „Porgi l’altra guancia“ ir „…altrimenti ci arrabbiamo!“
• 1990 ir 1996 metai – Giffoni Film Festival – François Truffaut apdovanojimas

• 2004 metai – Italijos kino žurnalistų sindikato apdovanojimas – nominacija už antrojo plano vaidmenį
• 2010 metai – David di Donatello – karjeros apdovanojimas

Vikiteka: Bud Spencer – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• IMDb profilis