Britų Šiaurės Amerika

	British North America ; Britų Šiaurės Amerika
	Britų imperijos kolonijų grupė
	Vėliava
	Location of Britų Šiaurės AmerikaBritų Šiaurės Amerikos vienetai 1905 m.
Sostinė	neturėjo
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Atskirta nuo Britų Amerikos	1783 m.
- Padalinta	1907 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Britų Šiaurės Amerika (angl. British North America) buvo kolonijų grupė Šiaurės Amerikoje, kurią administravo Britų imperija XVIII–XX amžiuje. Jų teritorijos didele dalimi atitiko dabartinės Kanados teritorijas.

Raida

Britų Šiaurės Amerika suformuota 1783 m., pasibaigus Amerikos nepriklausomybės karui, kuomet nuo Britų Amerikos atsiskyrė 13 (iš 20) svarbiausių kolonijų (Jungtinės Amerikos Valstijos). 5 šiaurinės kolonijos likusios Britų imperijos valdžioje tapo žinomos kaip Britų Šiaurės Amerika.

Visos šios penkios kolonijos turėjo skirtingą priešistorę. Ruperto žemė nuo seno priklausė Britanijai, Naujoji Škotija, Niufaundlendas ir Princo Edvardo sala buvo perėję britams iš Prancūzijos 1717 m., o Kvebeko provincija – tik 1763 m. Pastaroji buvo prancūziškai kalbanti.

Kadangi tiek JAV, tiek Šiaurės Amerika plėtė savo teritorijas tolyn į vakarus, ilgainiui kilo teritoriniai konfliktai. 1812 m. tarp Šiaurės Amerikos ir JAV kilo karas dėl teritorijų, kuriam pasibaigus 1818 m. sutartis nustatė Šiaurės Amerikos pietinę ribą ties 49 paralele. Vėliau pietinę sieną apsprendė tokios sutartys kaip Oregono sutartis (1846), Vebsterio-Ašburtono sutartis (1842) ir kt.

1867 m. iš trijų stipriausių Šiaurės Amerikos provincijų buvo suformuota Kanados dominija, kuri, gavusi didelę autonomiją, vėliau pati plėtė savo teritorijas kitų kolonijų sąskaita. 1869 m. ji prisijungė Ruperto žemę, Šiaurės vakarų teritorijas, 1871 m. – Britų Kolumbiją, 1873 m. – Princo Edvardo salą. Vienintelė iš pirminių kolonijų, neprijungta prie Kanados, liko Niufaundlando kolonija, kuri 1907 m. pripažinta Niufaundlando dominija.

Administraciniai vienetai

Suformavimo metu 1783 m. Britų šiaurės Ameriką sudarė šie administraciniai vienetai:

Kvebeko provincija – 1791 m. padalinta į dvi provincijas – Aukštutinę Kanadą ir Žemutinę Kanadą. 1841 m. jos vėl sujungtos į Kanados provinciją, 1867 m. – vėl padalinta: Žemutinė Kanada pavadinta Kvebeku, o aukštutinė – Ontariju;
Naujosios Škotijos provincija – 1784 m. nuo jos atskirtas Naujasis Bransvikas;
Princo Edvardo sala;
Niufaundlando kolonija;
Ruperto žemė – sujungta su vėliau įkurtomis Šiaurės vakarų teritorijomis;

Naujosios Britų Šiaurės Amerikos teritorijos 1859 m.

Po Šiaurės Amerikos suformavimo plėtėsi jos teritorijos į vakarus, todėl ilgainiui atsirado nauji administraciniai vienetai:

Šiaurės vakarų teritorijos – milžiniškos teritorijos, kurios plytėjo į vakarus ir šiaurę nuo Ruperto žemės, kaip atskiras administracinis vienetas įkurtos 1870 m. Tais metais nuo jos atskirta Manitoba, 1876 m. centrinėje jos dalyje suformuotas Kivatino rajonas. 1898 m. šiaurės vakaruose atskirtas Jukonas. 1905 m. panaikinus Kivatiną, sukurtos provincijos Saskačevanas ir Alberta;
Britų Kolumbija – 1793 m. Aleksandras Makendzis buvo pirmasis europietis, kirtęs Šiaurės Amerikos žemyną ir pasiekęs Ramujį vandenyną. Nors į šį vakarinį krantą savo pretenzijas reiškė Ispanija, nuo 1794 m. britai įtvirtino savo pozicijas regione ir pavadino jį Britų Kolumbija;