Bonino salos

Ogasavaros salos
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Japonija
Tipas	Gamtinis
Kriterijus	ix
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1362
Regionas**	Azija
Įrašymo istorija
Įrašas	2011  (35-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Bonino salos, dar žinomos kaip Ogasavaros salos (jap. 小笠原群島 = Ogasawara Guntō) – salynas Ramiajame vandenyne, į pietus nuo Tokijo, priklauso Japonijai. Salų grupę sudaro daugiau kaip 30 subtropinių ir tropinių salų, kurių keletas nuo pagrindinių Japonijos salų nutolusios per 1000 km. Bonino salos yra angliškas Ogasawara Guntō užrašymas, kilęs nuo japoniško žodžio bunin (pasenęs žodžio 無人 mujin variantas), reiškiantis „nėra žmonių“ arba „negyvenama“. Vienintelės gyvenamos salyno salos yra Čičidžima (父島), kuri yra savivaldybės centras, ir Hahadžima (母島), kuriai priklauso Ogasavaros kaimas.

Į Ogasavaros salyną įeina Vulkaninės salos bei kitos kaimyninės nedidelės, negyvenamos, izoliuotos salelės. Ogasavaros salose, kurių bendras plotas siekia 84 km², viso gyvena apie 2440 žmonių, kurių 2000 gyvena Čičidžimoje ir 440 Hahadžimoje.

Salose yra unikali fauna ir flora, todėl jos 2011 m. birželio 24 d. paskelbtos UNESCO pasaulio paveldu.^[1] Čičidžimos saloje pastatytas 25 m skersmens radijo teleskopas, kuris yra Radijo astronomijos tyrimų (Exploration of Radio Astrometry, VERA) projekto dalis, ir naudojamas Japonijos nacionalinės astronomijos observatorijos.

Bonino salas sudaro trys grupės, kurios kartu su pagrindinėmis salomis pateiktos žemiau:

• Mukodžimos grupė (聟島列島 Muko-jima Rettō);
  • Mukodžima (聟島, pažodžiui: Jaunikio sala);
  • Jomedžima (嫁島, pažodžiui: Nuotakos sala);
  • Nakododžima arba Nakadačidžima (媒島, pažodžiui: Piršlio sala);
  • Kitanodžima (北ノ島 arba 北島, pažodžiui: Šiaurinė sala);
  • Maedžima
• Čičidžimos grupė (父島列島 Chichi-jima Rettō);
  • Čičidžima (父島, pažodžiui: Tėvo sala);
  • Anidžima (兄島, pažodžiui: Vyresniojo brolio sala)
  • Ototodžima (弟島, pažodžiui: Jaunesniojo brolio sala)
  • Magodžima (孫島, pažodžiui: Vaikaičio sala);
  • Higašidžima (東島, pažodžiui: Rytų sala);
  • Nišidžima (西島, pažodžiui Vakarų sala);
  • Minamidžima (南島, pažodžiui: Pietų sala);
• Hahadžimos grupė (母島列島 Haha-jima Rettō);
  • Hahadžima (母島, pažodžiui: Motinos sala)
  • Mukodžima (向島, pažodžiui: Būsima sala);
  • Hiradžima arba Tairad-ima (平島, pažodžiui: Lygi sala) ;
  • Anedžima (姉島, pažodžiui: Vyresniosios sesers sala);
  • Imotodžima (妹島, pažodžiui: Jaunesniosios sesers sala)
  • Meidžima (姪島, pažodžiui: Dukterėčios sala)

Nors ir geografiškai Vulkaninės salos, Nišinošima, Okinotorišima ir Minamitorišima neįeina į Ogasavaros salyną, administraciškai jam priskiriamos.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Japonijoje Šiaurės ir rytų Širakamio kalnai (1993) · Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Širetokas (2005) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024) Vidurio Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019) Vakarų ir pietų Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021) Nematerialusis Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022)