Bezjė
Bezjė pranc. Béziers | |
---|---|
Bezjė katedra | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Oksitanija (regionas) |
Departamentas | Hero (departamentas) |
Gyventojų | 74 028 |
Plotas | 95,48 km² |
Tankumas | 775 žm./km² |
Altitudė | 17 m |
Pašto kodas | 34500 |
Tinklalapis | [1] |
Vikiteka | Bezjė |
Bezjė (pranc. Béziers) – miestas pietų Prancūzijoje, Langedoko-Rusijono regione, Hero departamente, 12 km nuo Viduržemio jūros. Bezjė oro uostas, automobilių keliai ir geležinkeliai jungia Bezjė su Paryžiumi, Marseliu, Bordo, Barselona. Išplėtota traktorių, chemijos, elektrotechnikos, maisto pramonė, turizmas. Šalia miesto auginami vynmedžiai. Archeologijos, vyno muziejai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas seniausių Prancūzijos teritorijoje miestų. II amžiuje pr. m. e. keltų genties arekomitų centras Betarra. Romėnų laikais tapo veteranų kolonija. Nuo 418 m. – vestgotų centras. Nuo 752 m. frankų valstybės centras. XII a. – Karkasono vikontų rezidencija. XIII a. pradžioje – Katarų tvirtovė. Per kryžiaus žygį prieš albigiečius, 1209 m. miestas buvo sudegintas, o visi gyventojai – išžudyti. 1247 m. prijungtas prie Prancūzijos. Nuo IV a. iki 1802 m. buvo vyskupijos centras.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išlikę romėnų arenos griuvėsiai, gotikinė Šv. Nazarijaus katedra, romaninė Šv. Jokūbo bažnyčia, viduramžių akmeninis tiltas per Orbo upę. XVIII a. miesto Rotušės rūmai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Béziers (Bezjė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 136 psl.