Berilis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Berilis (Be)
Periodinė grupė	Šarminė žemė
Atomo numeris	4
Išvaizda	Kietas lengvas metalas
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	9,01218 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	112 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	898,8 (9,32) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[He] 2s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	90 pm
Jono spindulys	35 (+2e) pm
Elektroneigiamumas	1,57 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	-1,69
Oksidacijos laipsniai	2
Termodinaminės savybės
Tankis	1,848 g/cm³
Šiluminė talpa	1,824 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	201 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	1551 K
Lydymosi šiluma	12,21 kJ/mol
Virimo temperatūra	3243 K
Garavimo šiluma	309 kJ/mol
Molinis tūris	5,0 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	heksagoninė
Gardelės periodas	2,290 Å

Berilis – cheminis elementas, periodinėje elementų lentelėje žymimas Be. Metalas.

Berilio lydiniai yra ypatingai tvirti, elastingi ir lengvi, atsparūs dilimui, tačiau labai brangūs, todėl naudojami tik aviacijoje, tiksliuosiuose mechanizmuose ir pan. Berilis yra labai efektyvus legiruojantis priedas, padidinantis lydinių kietumą, atsparumą korozijai, dilimui ir pan. Technikoje plačiausiai naudojamos berilio bronzos, iš kurių daromos spyruoklės magnetiškai jautriuose prietaisuose (pvz., laikrodžiuose). Naudojamas branduolinėje energetikoje, kaip neutronų lėtiklis, neutronų veidrodžiams gaminti, kapsuliniuose neutronų šaltiniuose. Daugelis berilio junginių yra toksiški, apsinuodijimas sukelia beriliozę.

Elemento pavadinimas yra indiškos kilmės: gr. beryllos, beryl, -> prakrito k. veruliya -> pali k. veuriya -> tamil. veiruor, viar  – tapti baltu, blykšti. Kita versija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo mineralo berilo, o pastarasis – nuo Indijos miesto Veluro.

Berilis anksčiau buvo taip pat žinomas kaip gliucinis (gr. glykys – saldus) dėl saldaus jo druskų skonio. Toks pavadinimas buvo ypač populiarus Prancūzijoje.