Augustavo istorijos kalendorius
Išvaizda
Kalendorius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki XV a. pabaigos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augustavo vietovės istorija iki miesto įkūrimo:
- Apie 9 tūkst. metų pr. m. e. – šalia Mėtos ežero būta žmonių gyvenvietės;
- Apie VIII a. pr. m. e. – į šias vietoves atsikraustė Baltų gentys;
- Apie IV ir III amžiuose pr. m. e. būta neolito laikų žmonių gyvenvietės;
- 1283 – Jotvingius sumušė kryžiuočių ordinas ir užėmė šias žemes;
- 1392 – Vytautas Didysis su savo kariuomene sugriovė kryžiuočių Metenburg pilį, kuri buvo šalia Mėtos upės;
- 1422 – Melno taika, po kurios gyvenvietė oficialiai tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalimi;
- 1496 – minima muitinė prie Mėtos upės.
XVI amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1526 – Jonas Radvila III gyvenvietėje pastatė smuklę;
- 1550 – karalius Žygimantas Augustas įkūrė miestą prie Mėtos upės;
- 1557 m. gegužės 17 d. – Augustavas tapo miestu ir gavo Magdeburgo teises;
- 1569 – po Liublino unijos metu vykusių lenkų atstovų grasinimų ir apgaulių, LDK atstovai buvo priversti atiduoti miestą Lenkijos karalystei;
- 1570 – įkurta Augustavo seniūnija.
XVII amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1656 – po Prostkų mūšio Totoriai su Jono Kazimiero Vazos kariuomene nusiaubė miestą, žudė ir ėmė į nelaisvę vietinius gyventojus;
- 1674 – mieste įsikūrė kahalas, žydų bendruomenė.
XVIII amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1700-1721 – Šiaurės karas, kurio metu per miestą ėjo įvairiausios kariuomenės LDK, Lenkijos, Švedijos, Rusijos, Saksų ir Brandenburgo;
- 1710 – mieste siautėjo maras;
- 1795 – po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo miestas atiteko Prūsijos karalystei ir įėjo į Naujosios Rytų prūsijos regiono sudėtį.
XIX amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apie 1800 – pirmasis miesto mūrinis namas;
- 1807 – miestas atiteko Varšuvos kunigaikštystei;
- 1808 – miestas tapo Lomžos departamento centru;
- 1812 – žygio į Rusiją metu pro miestą ėjo Napoleono kariuomenė;
- 1815 – po Vienos kongreso miestas atiteko Lenkijos Kongreso karalystei ir tapo Augustavo vaivadijos centru;
- Apie. 1820 – mieste įkuriamos kapinės;
- 1825-1839 – Augustavo kanalo statyba;
- 1825-1826 – Augustavo šliuzo statyba;
- 1828 – pastatomas klasicistinio architektūros stiliaus Augustavo senasis paštas;
- 1831 – 1831 m. sukilimas, mieste ir apylinkėse vyko kautynės su Rusijos kariuomene;
- 1832 – pastatoma Augustavo Truškovskių šeimos mauzoliejaus koplyčia;
- 1834-1835 – Bistros kanalo statyba;
- 1835-1836 – statoma Augustavo miesto rotušė;
- 1837 – įkurta Augustavo gubernija su centru Lomžos mieste;
- 1840 – atidaryta Augustavo sinagoga;
- 1841 – atidaryta Augustavo Evangelikų bažnyčia;
- 1845-1847 – statoma pirmoji mūrinė - Augustavo Šv. Bartalomiejaus bažnyčia;
- Apie. 1860 – turgaus aikštėje įkurtas parkas;
- 1863 – 1863 m. sukilimas, mieste ir Augustavo girioje vyko kautynės su Rusijos kariuomene;
- 1866 – Augustavo gubernija padalinta į Suvalkų guberniją ir Lomžos guberniją, miestas pateko į Suvalkų guberniją;
- 1884 – atidaryta Augustavo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė;
- 1894 – Rusijos kariuomenės kareivinių statyba;
- 1896-1909 – statoma Augustavo Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia;
- 1897 – atidaryta Augustavo geležinkelio stotis.
XX amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]iki 1914 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1903 – pastatytas Augustavo vandens telkinių direkcijos pastatas;
- 1906-1911 – statoma Augustavo Šv. Jėzaus širdies bazilika.
1914-1918
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1914 m. rugpjūtis – Rytų Prūsijos kariuomenė įsiveržė į Rusijos imperijos teritoriją;
- 1914 m. rugsėjis – Vokiečiai laikinai užėmė miestą;
- 1915 m. vasaris – Vokiečiai vėl užėmė miestą ir įtraukė į Oberosto regioną;
- 1916 – Vokiečiai mieste pastatė lentpjūvę.
1918-1939
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 m. liepa – Vokietijos kariuomenė pasitarukė iš miesto;
- 1920 m. liepos 12 d. – Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį miestas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai;
- 1921 – susikūrė Lenkijos kariuomenės 1 Krechovieckių kavalerijos pulkas;
- 1927 – atidaryta nauja mokykla;
- 1933 – atidaryta nauja mokykla prie Mėtos ežero;
- 1935 – atidarytas Augustavo karininkų Jachtų Klubas;
- 1939 – atidaryti Augustavo turistų namai.
1939-1945
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1939-1941 m. - priklausė Baltarusijos TSR, Augustavo rajonui;
- 1941-1944 m. - priklausė Trečiajam Reichui.
- 1945 m. liepa - miesto apylinkėse per Augustavo gaudynes, NKVD ir Raudonoji armija vykdė vietinių rezistentų trėmimus ir žudynes.
1945-1989
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1951 – atidaryta tabako gamykla;
- 1957 – atidaryta batų gamykla;
- 1962 – atidarytas Augustavo Albatroso restoranas;
- 1963 – atidaryti mokytojų namai;
- 1967 – atidarytas Varšuvos viešbutis;
- 1973 – prie Augustavo miesto prijungtos gyvenvietės: Pževiežas, Sajenekas, Studzienična, Svoboda, Vojciechas, ežerai: Baltis, Augustavo Rospudas, Sajenekas, Sajeneko Stavas, Sainas, Studzieničnė ir keli aplinkiniai miškai;
- 1974 – sanatorijos Budowlani atidarymas;
- 1975 – miestas tapo Suvalkų vaivadijos dalimi.
Po 1989 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1999 – miestas tapo Palenkės vaivadijai priklausančios Augustavo apskrities centras.
XXI amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2007 – mieste vyko dideli protestai dėl Augustavo aplinkkelio statybos.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: Urząd Miejski w Augustowie, 2007 m. ISBN 978-83-925620-0-9.
- Irena Batura, Wojciech Batura: Po Ziemi Augustowskiej. Przewodnik dla turysty i wczasowicza. Suwałki: Wydawnictwo Hańcza", 1993 m. ISBN 83-900828-3-7.
- Studia i materiały do dziejów Pojezierza Augustowskiego. Białystok: Białostockie Towarzystwo Naukowe, 1967 m., seria: Prace Białostockiego Towarzystwa Naukowego.