Aspiracija (kalbotyra)

Lyginami priebalsiai, atskleidžiant skirtingą garso pradžios laiką: skardieji sprogstamieji (angl. *voiced plosive*), duslieji neaspiruotieji sprogstamieji (angl. *tenuis plosive*) ir aspiruotieji sprogstamieji (angl. *aspirated plosive*). Bangos rodo balso klosčių veiklą, arba garsą (garso suteikimą). Dviejų galų šakutė žymi santykinę susijusių kalbos padargų padėtį.

Aspiracija (lot. aspiratio 'įpūtimas, įkvėpimas') – papildoma sprogstamojo garso ypatybė, sukelta oro trinties į neįtemptas balso klostes ir kitus kalbos padargus.^[1]

Aspiracija panaši į [h] tipo priebalsių šlamesį. Ji gali skirti fonemas (plg. senosios indų khalas ‘piktadarys’: kalas ‘nebylys’, rathas ‘ratai’: ratas ‘patenkintas’, senosios graikų pharos ‘burė’: paros ‘priekyje’) arba jų alofonus (plg. lietuvių dė́tas: dė́[tʰ], sekà: sè[kʰ], sùka: sù[kʰ], anglų take [tʰeik(ʰ)] ‘imti’: stake [steik(ʰ)] ‘baslys, stulpas’).^[1]

Indoeuropiečių prokalbės aspiruotieji priebalsiai *bʰ, *dʰ, *gʰ, *g^u̯h baltų ir slavų kalbose neteko aspiracijos ir sutapo su paprastaisiais priebalsiais b, d, g (ide. *bʰū‑ ‘būti, egzistuoti’ > lietuvių bū́ti, rusų быть, lenkų być).^[1]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 A. Girdenis (2002-08-14, red. 2018-08-02). T. Paulauskytė (red.). „Aspiracija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-07-16. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)

[vle-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 A. Girdenis (2002-08-14, red. 2018-08-02). T. Paulauskytė (red.). „Aspiracija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-07-16. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)

[1]