Asafas Holas
Asafas Holas (Asaph Hall, 1829 m. spalio 15 d. – 1907 m. lapkričio 22 d.) – amerikiečių astronomas, labiausiai žinomas dėl Marso palydovų, pavadintų Deimas ir Fobas atradimo 1877 m. Jis nustatė kitų planetų palydovų ir dvinarių žvaigždžių orbitas, Saturno sukimąsi ir Marso masę.
Gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Asafas Holas gimė Gošene, Konektikute. Jo tėvai, Asafas Holas (laikrodžių gamintojas) ir Hana Palmer. Tėvas mirė, kai Asafui buvo 13 metų, palikdamas šeimą finansiniuose sunkumuose. Dėl šios priežasties Asafas išėjo iš mokyklos būdamas šešiolikos ir tapo dailidės padėjėju. Vėliau įstojo į Makgrovilio (McGrawville) Centrinį koledžą Niujorke, kuriame studijavo matematiką. Čia Asafas lankė geometrijos ir vokiečių kalbos dėstytojos Angeline Stickney dėstomas paskaitas. 1856 m. jie susituokė.
1856 m. Asafas įsidarbino Masačiusetse, Harvardo koledžo observatorijoje Kembridže, kur paaiškėjo, jog jis labai gabus orbitų skaičiavime. 1862 m. Holas tapo astronomu asistentu JAV Naval observatorijoje Vašingtono DC ir metams bėgant tapo profesoriumi.
1875 m. buvo atsakingas už USNO 26 colių (66 cm) teleskopą, didžiausią tuo metu refraktorių pasaulyje. Su šiuo teleskopu 1877 m. rugpjūtį jis atrado Fobą ir Deimą (Marso palydovus). Jis taip pat pastebėjo dėmę Saturne, kuri buvo panaudota kaip žymė planetos sukimosi periodui rasti. 1884 m. įrodė, kad Saturno palydovo Hiperiono elipsinės orbitos pozicija yra retrogradinė ~20° per metus. Asafas Holas taip pat tyrė žvaigždžių paralaksus ir Sietyno spiečiaus žvaigždžių padėtis.
1875 m. Navalo observatorijoje Asafas apmokė Henrį S. Pričetą (Henry Smith Pritchett).
1872 m. birželį Asafas Holas žurnalui Messenger of Mathematics pateikė straipsnį pavadintą „Eksperimentinis skaičiaus pi nustatymas“ (On an Experimental Determination of Pi). Straipsnis buvo išleistas 1873 m. žurnalo leidime, 2-ame tome (113–114 puslapiuose). Šiame straipsnyje pateikė eksperimento, kuriuos atlikti Asafas įtikino savo draugą kapitoną O. C. Foksą, rezultatus. Eksperimento metu pakartotinai buvo mėtoma plona geležinė viela ant plokščio medinio pagrindo, kuriame vienodu atstumu buvo nubrėžtos lygiagrečios linijos. Pi apskaičiuotas kaip 2ml/an, kur m – bandymų skaičius, l – vielos ilgis, a – atstumas tarp lygiagrečių linijų, n – vielos susikirtimų su linijomis skaičius. Šį bandymą vėliau Nikolas Metropolis Mahatano projekto metu per Antrąjį Pasaulinį karą pavadino Monte Karlo metodu.
1891 m. Asafas išėjo iš laivyno į pensiją ir tapo žvaigždžių mechanikos dėstytoju Harvardo universitete 1896 m., kur dėstė iki 1901 m.
Asafas ir Angelina turėjo 4 vaikus. Visi baigė Harvardo universitetą. Sūnus Asafas Holas jaunesnysis taip pat tapo astronomu. Samuelis Stiknei Holas mirė sulaukęs 30 metų pradėjęs karjerą draudimo srityje. Angelas Holas tapo unitariniu ministru ir matematikos profesoriumi JAV Navalo akademijoje. O Percivalas Holas tapo antruoju Gallaudet universiteto prezidentu. Angelina Hol mirė 1892 m. Visiškai išėjęs į pensiją Asafas grįžo į tėviškę, kur vedė Mary Gauthier.
Asafas Holas mirė 1907 m lapkritį lankydamas sūnų Angelo Merilande.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Laimėjo prancūzų mokslo akademijos Lalande apdovanojimą 1878 m., auksinį Karališkosios Astronomų Draugijos medalį 1879 m., Arago medalį 1893 m. ir tapo Ordre national de la Légion d’honneur (prancūzų garbės legionas) riteriu. Asafo Holo vardu pavadinti krateris Mėnulyje ir Marso palydove Fobe, bei Asteroidas 3299.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Angelo Hall. An Astronomer’s Wife: The Biography of Angeline Hall. Baltimore: Nunn & Company, 1908 m. Ši knyga buvo BiblioLife perleista 2008 m. gruodžio 9 d.
- Percival Hall. Asaph Hall, Astronomer. Self published, nd. (booklet, 46 pp.)
- George William Hill. A Biographical Memoir of Asaph Hall, 1829–1907 m. Judd and Detwiler: Washington, DC, 1908 m.
