Aruakai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aruakai, ikai
Aruakų susirinkimas
Gyventojų skaičius	22 134
Populiacija šalyse	Kolumbija (Sesaro, Magdalenos dep.)
Kalba (-os)	aruakų, ispanų
Religijos	vietinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės	kogiai, mehinakai, vivai

Aruakai (arhuacos), dar žinomi kaip ikai (Ijka) arba bintukai – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės Kolumbijoje, Siera Nevada de Santa Martos masyvo viduryje. Kalba čibčų kalbų šeimos kalba ir laikomi Taironos kultūros ainiais.

Aruakai išlaikę tradicinę gyvenseną. Kartu su kitomis trimis Siera Nevada de Santa Martos kalnų tautomis, aruakų žinių sistema 2022 m. buvo pripažinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas.

Aruakai gyvena 22 išsibarsčiusiose bendruomenėse, jų populiacija yra ~27 tūkst. žmonių. Įsikūrę Arigvani, Guatapuri, Čičikvos, Piedraso, San Sebastiano upių slėniuose. Svarbiausia gyvenvietė – Nabusimakė. Joje indėnai susiburia švenčių metu.

Aruakai verčiasi žemės ūkiu – augina bulves, kukurūzus, pupeles, manijoką, moliūgus, salotas, kviečius, įvairias daržoves ir vaisius. Įkūrę kavos plantacijas. Namų ūkiuose laiko vištas, galvijus, avis, ožkas. Išvystas tekstilės amatas, arahvakai garsėja tutu iku krepšių audimu.

Šių indėnų pasaulėvaizdyje svarbiausias yra visuotinis Kunsamü dėsnis – pusiausvyra, tvarka, santarvė. Šį dėsnį atstovauja Mamo Niankua – žynių parenkamas berniukas, kuris vėliau 9–15 gyvena atskirai, yra mokomas žynių, o po to tampa genties valdytoju. Aruakai pasaulio tverėju laiko Kakü Serankua, kuris sukūręs pasaulį ir kitus dievus, kurie įkūnyti viršukalnėse, dangaus kūnuose, žemėje. Aruakai turi daug šventviečių – dalis jų, buvusių žemumose, sunaikinta kolonizatorių statinių ir pasėlių.

XX a. vid. vyko susirėmimai tarp aruakų, ir Kolumbijos vyriausybės, kalnyne stačiusios karinius bei ryšių perdavos statinius, taip pat čia nusiųstų kapucinų vienuolių. Indėnų veikla ilgą laiką laikyta kriminaline, bet 1972 m. jie sukūrė savivaldos organą, o 1982 m. privertė kapucinus apleisti jų žemes. Indėnai taip pat turėjo problemų dėl čia apsigyvenusių narkotikų gamintojų ir platintojų bei vyriausybinių planų tvenkti upes.

• 
  Aruakas iš Nabusimakės
• 
  Aruakų gyvenvietė
• 
  Tutu iku krepšiai

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Kolumbijoje Materialusis Kartachena (1980) · Los Katijoso nacionalinis parkas (1994) · Santa Krus de Momposo istorinis centras (1995) · Tieradentro nacionalinis archeologinis parkas (1995) · San Agustino archeologinis parkas (1996) · Malpelo faunos ir floros draustinis (2006) · Kolumbijos kavamedžių plantacijų kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Qhapaq Ñan Andų kelių sistema (2014, su dar 5 šalimis) · Čiribiketės nacionalinis parkas – „Jaguaro maloka“ · (2018) Nematerialusis Barankilijos karnavalas (2008) · San Basilio de Palenkės kultūrinė erdvė (2008) · Juodųjų ir baltųjų karnavalas (2009) · Popajano Didžioji savaitė (2009) · Pütchipü'ü indėnų vajų sistema (2010) · Jurupari jaguaro šamanų tradicinė žinija (2011) · Kibdo Šv. Pranciškaus Asyžiečio šventė (2012) · Marimbos muzika, tradicinės Kolumbijos Pietų Ramiojo vandenyno regiono ir Ekvadoro Esmaraldas provincijos dainos ir šokiai (2015, kartu su Ekvadoru) · Tradicinė valjenato muzika Magdalenos regione (2015) · Ilanų darbo dainos Kolumbijoje ir Venesueloje (2017, kartu su Venesuela) · Tradicinių amatų išsaugojimo strategija taikos kūrimui (2019) · Pasto lakavimo mopa-mopa derva tradicinės žinios ir praktika Putumajuje ir Narinje (2020) · Siera Nevada de Santa Martos kalnų keturių vietinių tautų – aruakų, kankuamų, kogių ir vivų – protėvių žinių sistema (2020)