Armand Jean du Plessis de Richelieu

Armanas Žanas de Rišeljė (pranc. Armand Jean du Plessis de Richelieu, 1585 m. rugsėjo 9 d. – 1642 m. gruodžio 4 d.) – Prancūzijos dvasininkas, didikas ir valstybės veikėjas. 1622 m. tapo kardinolu. 1624 m. – pirmuoju karaliaus Liudviko XIII ministru.

Gimė Paryžiuje didžiojo Prancūzijos prevo šeimoje. Šeimoje buvo ketvirtas vaikas iš penkių. Tėvas mirė, kai Armanui tebuvo penkeri. Devynerių metų buvo nusiųstas mokytis filosofijos Paryžiaus Navaros kolegijoje. Baigdamas kolegiją, Armanas puikiai mokėjo lotynų kalbą, kalbėjo itališkai bei ispaniškai. Mokslams artėjant į pabaigą, jaunuolio motina (Siuzana de Rišeljė) sukvietė šeimos pasitarimą, nes reikėjo apsvarstyti tolesnį Armano likimą. Buvo nuspręsta, kad Armanas taps kariškiu. To norėjo ir pats jaunuolis. Pagal miestelio, kuris XV a.pab. atiteko Rišelje šeimai, pavadinimą Armanas gavo markizo diu Šilu titulą. Penkiolikmetis markizas palieka dėdės Amadoro (Siuzanos de Rišelje brolio) namus, išsinuomoja keletą kambarių Paryžiaus parlamento advokato Butilė name ir įstoja į Pliuvinelio akademiją. Jaunasis markizas buvo labai patenkintas mokslais Pliuvinelio akademijoje.

1602 metais septyniolikmečio Armano gyvenimas visiškai pasikeičia. Vyresnysis Armano brolis Alfonsas netikėtai atsisako užimti jam parengtą vyskupo vietą Liusone. Alfonso poelgis sukėlė madam de Rišelje neviltį. Iškilo grėsmė, jog vyskupija, davusi nors ir nedideles pajamas, išslys iš jos šeimos rankų. Motina maldavo Armaną gelbėti šeimą nuo skurdo. Šaltakraujiškai viską apsvarstęs, Armanas priėmė motinos pasiūlymą ir atsisakė pasaulietiško gyvenimo. Rišelje išeina iš Pliuvinelio akademijos ir grįžta į Navaros kolegiją studijuoti teologiją.

Dėl jauno amžiaus, išimties tvarka, 1607 m. buvo įšventintas vyskupu. Tapo pirmuoju Prancūzijoje vyskupu, kuris ėmėsi įgyvendinti institucines Tridento susirinkimo reformas. 1614 m., paleidus Generalinius luomus, tapo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII sutuoktinės Onos Austrės nuodėmklausiu. 1616 m. tapo karaliaus tarybos nariu, atsakingu už karo reikalus ir užsienio politiką. Po metų, perversmininkams nušalinus Liudviko XIII motiną M. Mediči nuo faktinės valdžios, buvo ištremtas į savo vyskupiją, vėliau – į Avinjoną. 1624 m. M. Mediči grįžus į Paryžių, Ž. A. Rišeljė paskirtas karaliaus tarybos pirmininku, taip pat prekybos ir jūrų reikalų ministru. Nepaisydamas prieš jį buvusios opozicijos ir rengiamų sąmokslų, Rišeljė greitai savo valiai pajungė karaliaus dvarą ir formavo Prancūzijos politiką. Prancūzijos viduje jis stiprino karaliaus valdžią, o užsienio politikoje siekė neleisti Europoje įsigalėti Habsburgų dinastijai. Kovojo su hugenotais. 1627 m. užėmęs paskutinę jų tvirtovę – La Rošelį, pašalino pilietinio karo grėsmę. Trisdešimtmečio karo metu parėmė Vokietijos protestantus ir Švediją, kovojusius su Habsburgais. Dėl Rišeljė vykdytos politikos labai susilpnėjo Ispanijos, ir, atitinkamai, išaugo Prancūzijos įtaka Europoje. Skatino religines misijas Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Amerikoje. Rėmė Naujosios Prancūzijos kolonizavimą, taip pat mokslus ir menus. 1635 m. įkūrė Prancūzų akademiją.

Mirė 1642 m. Paryžiuje. Palaidotas Sorbonos bažnyčioje. Jam valdant, Prancūzijoje galutinai susiformavo ir įsitvirtino absoliutizmas.^[1] Prancūzijos revoliucijos metu jo kūnas buvo išimtas iš karsto ir balzamuotas.

Rišeljė buvo ne tik absoliutizmo praktikas, bet ir teoretikas, parašęs veikalą „Politinis testamentas“. Rišeljė yra vienas svarbiausių herojų rašytojo A. Diuma romane „Trys muškietininkai“, to paties pavadinimo kino filmuose.

Vikiteka: Armand Jean du Plessis de Richelieu – vaizdinė ir garsinė medžiaga