Pereiti prie turinio

Aproksimantai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aproksimantai – kalbos garsai, kuriuos tariant kalbos padargai priartėja vieni prie kitų, tačiau ne tiek glaudžiai[1] ir artikuliauojama ne tiek tiksliai,[2] kad susidarytų triukšmas, šlamesys. Taigi, aproksimantai užima tarpinę padėtį tarp pučiamųjų priebalsių, tariamų su šlamesiu, ir balsių, tariamų be šlamesio.[2] Aproksimantams priklauso tokie garsai, kaip [ɹ] (angl. rest 'ramybė'), pusbalsiai [j] (liet. jau) ir [w] (liet. sakau), šoninis [l̪] (liet. lapė).[2]

Dalinis TFA aproksimantų sąrašas:

Viduriniai aproksimantai
Šoniniai aproksimantai
  • skardusis alveolinis šoninis aproksimantas [l]
  • duslusis alveolinis šoninis aproksimantas [l̥]
  • retrofleksinis šoninis aproksimantas [ɭ]
  • palatalinis šoninis aproksimantas [ʎ]
  • gomurinis šoninis aproksimantas [ʟ]
  • dantinis šoninis aproksimantas [l̪]
Dvejopos artikuliacijos aproksimantai
  • skardusis lūpų gomurinis aproksimantas [w]
  • duslusis lūpų gomurinis aproksimantas [ʍ]
  • lūpų palatalinis aproksimantas [ɥ]
  • veliarizuotas alveolinis šoninis aproksimantas [ɫ]
  1. Ladefoged, Peter (1975), A Course in Phonetics, New York: Harcourt Brace Jovanovich, p. 277
  2. 2,0 2,1 2,2 Martínez-Celdrán, Eugenio (2004), „Problems in the classification of approximants“, Journal of the International Phonetic Association, 34 (2): 201