Alpinis klimatas

Alpinis klimatas – klimatas, būdingas regionams, esantiems už medžių augimo ribos (t. y. kalnuose ir artėjant prie ašigalių). Didėjant vietovės aukščiui, klimatas darosi šaltesnis: kildamas oras plečiasi ir vėsta. Temperatūros mažėjimo atžvilgiu, pakilimas 100 m yra apytiksliai tapatus priartėjimui 80 km (0,75° platumos) link ašigalio^[1], tačiau priklauso ir nuo vietinių veiksnių, pavyzdžiui, artumo prie vandenynų.

Pagal Köppen klimato klasifikaciją alpinis klimatas, kaip ir poliarinis klimatas, priskiriamas E klimato grupei. Šiai klimato grupei priskiriamos teritorijos, kurių vidutinė šilčiausio mėnesio temperatūra neviršija 10 °C (50 °F).^[2]

Šaltiniai

↑ http://www.unep-wcmc.org/mountains/mountain_watch/pdfs/mountainEnvironments.pdf Archyvuota kopija 2006-06-21 iš Wayback Machine projekto.
↑ McKnight, Tom L; Hess, Darrel (2000). „Climate Zones and Types: The Köppen System“. Physical Geography: A Landscape Appreciation. Upper Saddle River, New Jersey: Prentice Hall. pp. 235–7. ISBN 978-0-13-020263-5.

Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] ttp://www.unep-wcmc.org/mountains/mountain_watch/pdfs/mountainEnvironments.pdf Archyvuota kopija 2006-06-21 iš Wayback Machine projekto.

[2] McKnight, Tom L; Hess, Darrel (2000). „Climate Zones and Types: The Köppen System“. Physical Geography: A Landscape Appreciation. Upper Saddle River, New Jersey: Prentice Hall. pp. 235–7. ISBN 978-0-13-020263-5.

[1]