Aloriečiai

Aloriečiai
Aloriečių kariai (~XX a. pr.)
Gyventojų skaičius	~25 000
Populiacija šalyse	Indonezija (Rytų Nusa Tengara)
Kalba (-os)	aloriečių, indoneziečių
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės	amboniečiai, rotiečiai ir kt.

Aloriečiai (orang alor, orang barangusa) – Pietryčių Azijos tauta, gyvenanti Indonezijoje, Mažosiose Sundos salose, Aloro ir Pantaro salų šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Populiacija – apie 25 tūkst. žmonių.^[1] Aloriečių kalba priklauso Floreso–Lembatos kalbų šakai (austronezinės kalbos). Tikintieji – musulmonai sunitai, išlikę senųjų papročių. Priklauso Ambono–Timoro tautų grupei.

Aloriečiai susidarė į Aloro ir Pantaro salas migruojant austroneziečiams bugiams, makasarams, javiečiams, ternatiečiams, Soloro salos gyventojams. XVII–XVIII a. iš makasarų perėmė islamą. Iki XX a. vid. turėjo savo karalius (radžas).

Verčiasi daugiausia prekyba, žemdirbyste, žvejyba. Išvystę medžio drožybą. Gyvenvietės įsteigtos pakrantėse, linijinio plano. Kultūriškai aloriečiai artimi kitoms „prekybinėms tautoms“.

Skiriamos 7 patrilinijinės giminės, besijungiančios į dvi brolijas („žemės valdovų“ ir „vėlesnių atėjūnų“). Tikyboje svarbūs drakonai-nagai.^[2]