Aliaskos teritorija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Territory of Alaska Aliaskos teritorija | ||||
| JAV organizuota inkorporuota teritorija | ||||
| ||||
|
Vėliava | ||||
 | ||||
| Sostinė | Džunas | |||
| Politinė struktūra | JAV organizuota inkorporuota teritorija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 1911 m. rugpjūčio 24 d. | |||
| - Suteiktas valstijos statusas | 1959 m. | |||
Aliaskos teritorija (angl. Territory of Alaska) buvo inkorporuota JAV teritorija nuo 1912 m. iki 1959 m. sausio 3 d., kai tapo Aliaskos valstija. Sostinė – Džunas.
Atsiradimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1899 m. priėmus Baudžiamąjį kodeksą, kuriame, be kita ko, buvo numatytas alkoholio mokestis, vis dažniau buvo reikalaujama Aliaskos atstovavimo Kongrese.[1] Derybos galutinai baigėsi 1912 m. rugpjūčio 24 d., kai Aliaskos apygarda tapo organizuota ir inkorporuota Jungtinių Valstijų teritorija.
1912 m. „Antruoju Organiniu aktu“ apygarda pervadinta į „Aliaskos teritoriją“.[2] 1916 m. joje gyveno apie 58 000 gyventojų. Kongreso delegatas James Wickersham pateikė pirmąjį Aliaskos valstybingumo įstatymo projektą, tačiau jis žlugo dėl nepakankamo aliaskiečių susidomėjimo. Netgi precedento neturintis prezidento Warren G. Harding vizitas 1923 m. (likus kelioms dienoms iki jo mirties) nesukėlė visuotinio susidomėjimo valstijos statusu. Pagal „Antrojo organinio akto“ sąlygas Aliaska buvo suskirstyta į keturias dalis. Daugiausiai gyventojų turintis padalinys, kurio sostinė buvo Džuno, svarstė, ar galėtų tapti atskira valstija nuo kitų trijų. Svarbiausias rūpestis buvo vyriausybės kontrolė, nes teritoriją valdė 52 federalinės agentūros.
XX amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aliaskos tyrinėjimas ir apgyvendinimas nebūtų buvęs įmanomas be lėktuvų, kurie leido į valstijos gilumą pritraukti naujakurių ir greitai gabenti žmones bei atsargas. Tačiau dėl nepalankių valstijos oro sąlygų ir didelio pilotų ir gyventojų skaičiaus santykio jos teritorijoje yra išsibarsčiusios daugiau kaip 1 700 lėktuvų nuolaužų. Daugybė lėktuvų nuolaužų taip pat yra kilusios iš valstijos karinio susitelkimo Antrojo pasaulinio ir Šaltojo karo metais.
Aliaskos strateginė svarba Jungtinėms Valstijoms tapo dar akivaizdesnė Antrojo pasaulinio karo metais. 1942 m. balandį daugiau kaip 200 japonų kilmės žmonių iš šios teritorijos buvo prievarta išvežti ir išsiųsti į kalinių stovyklas šalies gilumoje dėl Vykdomojo įsakymo 9066, kuriuo vyriausybė buvo įgaliota iškeldinti ir įkalinti visus japonų kilmės asmenis iš Ramiojo vandenyno pakrantės.[3] 1942 m. birželį – 1943 m. rugpjūtį japonai per Aleutų salų grandinę įsiveržė į JAV Aleutų salų mūšio metu. Tai buvo pirmas kartas nuo 1812 m. britų ir amerikiečių karo, kai Amerikos žemę okupavo priešai iš užsienio. Galiausiai, japonus iš Aleutų salų išstūmė 34 000 amerikiečių karių pajėgos.[4]
Gubernatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Walter E. Clark (1912–1913 m.)
- J.F.A. Strong (1913–1918 m.)
- Thomas Riggs Jr. (1918–1921 m.)
- Scott C. Bone (1921–1925 m.)
- George A. Parks (1925–1933 m.)
- John W. Troy (1933–1939 m.)
- Ernest Gruening (1939–1953 m.)
- B. Frank Heintzleman (1953–1957 m.)
- Waino Hendrickson (1957 m.)
- Mike Stepovich (1957–1958 m.)
- Waino Hendrickson (1958–1959 m.)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nichols, Jeannette Paddock (1963). Alaska (anglų). New York: Russell & Russell INC. p. 165.
- ↑ Gislason, Eric. „The 49th State: A Brief History of Alaska Statehood (1867–1959)“. American Studies at the University of Virginia. Suarchyvuotas originalas 2019-11-14. Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
- ↑ Hughes, Zachariah (2016). „Japanese community recalls JBER internment camp“. Alaska Public Media. Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
- ↑ Glines, C.V. (2001). America's War in the Aleutians (anglų). Aviation History. pp. 46–51.