Adygėja
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Adygėjos Respublika Республика Адыгея Адыгэ Республик | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Pietinė Federalinė Sritis | ||||||
Ekonominis regionas | Šiaurės Kaukazas | ||||||
Administracinis centras | Maikopas | ||||||
Oficialios kalbos | rusų kalba, adygų kalba | ||||||
Prezidentas | Hazretas Medžidovičius Sovmenas | ||||||
Ministras pirmininkas | Asfaras Pšikanovičius Kchaguras | ||||||
Gyventojų | 447 109 (74 vieta) | ||||||
Plotas | 7 600 km² (85 vieta) | ||||||
- vandens % | labai nedidelis % | ||||||
Tankumas | 59 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Adygėjos RespublikaVikiteka |
Adygėjos respublika (rus. Республика Адыгея; Адыгэ Республик) – respublika Rusijos Federacijos sudėtyje.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Adygėja išsidėsčiusi Kaukazo kalnų prieškalnėse. Šiaurinėje dalyje plyti lygumos, o pietuose – kalnai. Miškai dengia beveik 40 % respublikos teritorijos. Respublikos plotas – 7600 km². Adygėja ribojasi tik su Krasnodaro kraštu. Aukščiausias Adygėjos taškas – Čugušo kalnas (3238 m). Laiko zona: Maskvos laiko zona (MSK/MSD). UTC pridėtinis laikas +03:00 (MSK)/+0400 (MSD).
Vandens telkiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kubanės upė (870 km) – viena iš didžiausių upių Kaukazo regione, joje vyksta laivyba. Kubanės upė formuoja šiaurinę sienos dalį tarp Adygėjos ir Krasnodaro krašto. Kitos Adygėjos upės:
- Baltoji upė
- Chokhrako upė
- Dacho upė
- Farso upė
- Chodzo upė
- Kišos upė
- Laba upė (Formuojanti rytinę Adygėjos ir Krasnodaro krašto dalies sieną),
- Psekupso upė,
- Pšišo upė
- Sachrajaus upė.
Respublikoje nėra didelių ežerų. Yra kelios vandens saugyklos:
- Krasnodaro vandens saugykla
- Oktiabrsko vandens saugykla
- Šapsugsko vandens saugykla
- Čičitos vandens saugykla
Kalnai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Respublikos kalnų aukštis svyruoja nuo 2000 iki 3238 m. Didžiausi kalnai respublikoje yra šie:
- Čugušo kalnas (3238 m)
- Fišto kalnas
- Ošteno kalnas
- Pseašcho kalnas
- Šepsi kalnas
Naudingosios iškasenos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Respublika turtinga naftos ir gamtinių dujų. Taip pat randama aukso, sidabro, volframo, geležies ir kitų naudingųjų iškasenų.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vidutinė sausio temperatūra -2 °C . Vidutinė liepos temperatūra +22 °C. Vidutinis kasmetinis kritulių kiekis 700 mm.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Adygėja kaip autonominė sritis įsteigta kartu su Tarybų Sąjungos įkūrimu 1922 m. rugpjūčio 24 d. Tuo metu Krasnodaras buvo administracinis srities centras. 1928 m. rugpjūčio 13 d. autonominė Adygėjos respublika buvo atskirta nuo Krasnodaro krašto. Maikopas administraciniu centru tapo 1936 m., kai srities sienos buvo pakeistos. 1991 m. liepos 3 d. srities statutas buvo pakeltas iki respublikos Rusijos Federacijos jurisdikcijoje. Pirmasis Adygėjos respublikos prezidentas Aslanas Alijevičius Džarimovas, išrinktas 1992 m. sausį. 2002 m. respublikos prezidentu tapo Hazretas Sovmenas. Kadangi jis ir didžiuma politinio elito Adygėjoje yra adygai, slavų kilmės politikai susibūrė į organizaciją, save vadinančia Slavų Unija. Ji teigia, kad Adygėjoje etniniai rusai yra diskriminuojami. Organizacija palaikė Adygėjos respublikos susiliejimą su Krasnodaro kraštu, bet Kremlius šio sumanymo neparėmė.
Politika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Adygėjos vyriausybės vadovas – prezidentas, renkamas penkerių metų kadencijai. Norint kandidatuoti į prezidento postą, būtina žinoti Adyghabzeję (adygų kalba). Dabartinis prezidentas Hazretas Medžidovičius Sovmenas išrinktas į prezidento postą 2002 m., kur pakeitė Aslaną Džarimovą. Vyriausybė – Adygėjos valstybinė taryba (Chazė), kuri susideda iš Atstovų tarybos ir Respublikos tarybos, renkama tiesiogiai. Abi tarybos renkamos kas penkerius metus ir turi po 27 atstovus. Adygėjos ministras pirmininkas skiriamas prezidento Nacionalinio Susirinkimo metu. Dabartinis Adygėjos ministras pirmininkas – Asfaras Pšikanovičius Kchaguras. Respublika siunčia tris atstovus į Rusijos Federacijos parlamentą: vieną į Dūmą ir du į Federacijos tarybą. Respublikos konstitucija buvo priimta 1995 m. gegužės 14 d.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2022 m. duomenimis respublikoje gyveno 468 340 žmonės. Dauguma gyventojų – rusai, o adygai (čerkesai) sudarė 25 %.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi miestai 2002 m. (> 10 tūkst. gyventojų):
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors Adygėjos respublika yra viena iš neturtingiausių respublikų Rusijoje, šalyje gausu miškų, o dirvožemis labai derlingas. Šalis eksportuoja grūdus, saulėgrąžas, arbatą, tabaką ir kitus produktus. Išvystyta avininkystė ir kiaulininkystė. Iš pramonės šakų labiausia vystomos maisto, medienos, medžio apdirbimo, popieriaus, sunkiosios technikos ir metalo pramonės šakos.
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maikope yra mažas oro uostas (ICAO oro uostų kodas URKM), respublikos teritorija eina kelios geležinkelio linijos.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Adyghabze (adygų kalba) priklauso šiaurės vakarų Kaukazo kalbų grupei. Kartu su rusų, adygų kalba yra valstybinė Adygėjoje. Respublikoje yra 8 valstybiniai ir 23 viešieji muziejai. Didžiausias – Nacionalinis Adygėjos Respublikos muziejus, esantis Maikope. Adygėjos valstybinis universitetas ir Maikopo valstybinis technologinis institutas yra Maikopo mieste. Tai – dvi didžiausios švietimo įstaigos Respublikoje.