Švedijos transportas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis skirtas Švedijos transportui aprašyti.

Visų geležinkelių ilgis: 11 663 km
Elektrifikuoti: 7 531 km

Miestai, turintys metro:

• Stokholmas (Metro)

Miestai, turintys lengvąjį geležinkelį/tramvajų:

• Geteborgas
• Noršiopingas
• Stokholmas

• Norvegija – taip
• Suomija – taip (skirtingos vėžės) (negalimas keleivių transportas)
• Danija – taip

Švedija turi 572 900 km kelių (2009 m.)

Šalis turi automagistralių, kurios iš Danijos, per Švediją pasiekia Stokholmą, Geteborgą, Upsalą. Šalies automagistralių sistema plečiasi toliau, pasiekdama vis naujus miestus.

Švedijoje, kaip ir visose aplinkinėse kaimyninėse šalyse, vairuojama dešinėje kelio pusėje.

Kaire puse buvo vairuojama iki 1967 m. Šalyje jau iki 1967 m. transportas buvo pritaikytas vairuoti dešine puse (vairas buvo kairėje), ir pereiti į vairavimą dešine puse jau buvo bandyta per 1955 m. referendumą.

1963 m. Riksdagas vis dėlto priėmė teisės aktus, perėjimui į dešiniąją pusę, o 1967 m. rugsėjo 3 d. perėjimas įvyko. Šita diena buvo pavadinta Dagen H (Diena H), kur H reiškia Högertrafik arba dešinės pusės eismas.

Švedija turi 249 oro uostus (2009), iš kurių 152 yra asfaltuoti.