Čelekeno pusiasalis
Čelekeno pusiasalis (turkm. Çeleken) – pusiasalis Turkmėnijoje, Kaspijos jūros rytuose. Plotas – 500 km², maždaug 40 km ilgio ir 22 km pločio. Didesniosios dalies paviršiaus absoliutinis aukštis yra žemiau vandenyno lygio, tik pats vidurys siekia keliasdešimt metrų aukščio. Iki 1937 m. Čelekenas buvo sala, tačiau nuslūgus Kaspijos jūros vandens lygiui tapo pusiasaliu.
Yra naftos, ozokerito telkiniai[1]. Čelekeno nafta buvo žinoma dar Čingischano laikais. Šimtmečius ji buvo semiama iš versmių odiniais maišais ir gabenama į Iraną, Astrachanę.
Kažin ar žmogus čia gyventų, jei ne gelmių turtai. Apie juos rašė dar antikos rašytojai Plinijus ir Herodotas. Net Čelekeno pavadinimas siejamas su persų kalbos žodžiu čarakan - "keturi lobiai". Nuo seno jais buvo laikoma nafta, ozokeritas, mineraliniai dažai ir mineralinė druska. Čelekeno šiaurė priklauso Turkmenbaši rezervatui.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Čelekeno pusiasalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003