Rumšiškių valsčius

54°52′š. pl. 24°13′r. ilg. / 54.86°š. pl. 24.22°r. ilg. / 54.86; 24.22

Rumšiškių valsčius
Laikotarpis: XV a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Rumšiškės

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
	Kauno apskritis (1508, 1565)

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Kauno apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Kauno apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kauno apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kauno apskritis (1944–1946) Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Rumšiškių valsčius (rus. Румшишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorije, dešiniajame Nemuno krante, į rytus nuo Kauno. Centras – Rumšiškės. 1932 m. būstinė buvo vyskupo A. Baranausko gatvėje.

Istorija

XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje minimas Rumšiškių valsčius. 1508 m. jis minimas kaip vienas iš keturių Kauno apskrities valsčių.^[1] 1557 m. buvo karališkasis valsčius. Atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.^[2] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		3403	187 kiemai ^[3]	5 seniūnijos	29
1923 m. ^[4]	148	5730	1103
1932 m.	134	6500		7 seniūnijos ^[5]
1949-01-01 (išsamiau)	150			7 apylinkės ^[6]

Vadovai

Jonas Zareckas, 1932 m.^[7]
Simas Zareckas, XX a. tarpukaris ^[8]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[9]	Apylinkė, 1949 m.^[10]
Dovainonys	Dovainių seniūnija	Dovainonių apylinkė
Gastilonys	Gastilonių seniūnija	Gastilonių apylinkė
Pamieris	Pamierio seniūnija	Pamierio apylinkė
Pašuliai	Pašulių seniūnija	Pašulių apylinkė
Pravieniškės	Praveniškių seniūnija	Pravieniškių apylinkė
Rumšiškės	Rumšiškės seniūnija	Rumšiškių apylinkė
Užtakai	Užtakų seniūnija	Užtakų apylinkė
Iš viso:	7 seniūnijos	7 apylinkės

Gyvenvietės

Valsčiuje 1923 m. gyventojų surašymo metu buvo šios gyvenvietės:

Aleksandruvkos k.
Aštrago k.
Baniškių k.
Bartkūnų k.
Byliškės (Vojakiškės) k.
Būdos vs.
Dambravos k.
Dyliškės vs.
Dovainonių I k.
Dovainonių II k.
Dovainonių III k.
Frankavos-Bartkūnų plv.
Gastilonių k.
Gojaus vs.
Grabučiškės k.
Guronų k.
Gūtos k.
Jekštonių k.
Jurgiškės k.
Kalnelio (Gorkų) vs.
Kapitoniškės plv.
Karčupio k.
Kieliškių k.
Lašinų k.
Leliušių k.
Livintų k.
Mackūnų k.
Milžinų k.
Mozūriškės vs.
Naujasodžių k.
Paažerių (Pievelės) k.
Pagirio (Paliesio) k.
Panerio k.
Pašulių k.
Pentiškių k.
Petriškių dv.
Piktavydžio k.
Pravieniškės k.
Rumšiškių mstl.
Šilinių vs.
Uogintų dv.
Užtakio k.
Vigoniškių plv.
Vojakiškių (Byliškės) vs.
Vosyliškių dv.
Zasciankos dv.

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1857	Uogintai	Juozas Kačinskas, veterinaras	1932
1924	Dambrava	Petras Limanauskas, tekstilininkas	1999

Rumšiškių valsčiaus raštininkų mokykloje 1851–1853 m. mokėsi poetas Antanas Baranauskas (1835–1902).

Šaltiniai

↑ Jonas Totoraitis. Sūduvos Suvalkijos istorija. – Kaunas, 1938; T. 1, p. 54.
↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя сел��нiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 573 psl.
↑ Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 580 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33

[1] Jonas Totoraitis. Sūduvos Suvalkijos istorija. – Kaunas, 1938; T. 1, p. 54.

[2] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[3] Волости и важнѣйшiя сел��нiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 573 psl.

[8] Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.

[9] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 580 psl.

[10] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33

[1]