GNU
GNU – į UNIX panaši atviro kodo operacinė sistema, pradėta kurti maždaug 1983 metais. Projekto autoriai siekė, kad ši operacinė sistema būtų „laisva“, šį žodį suprasdami kaip:
- Laisvę naudoti programą bet kuriam tikslui.
- Laisvę keisti programą, pritaikant savo reikmėms. Ši laisvė beveik neįmanoma, jei nenaudojamas atviras kodas.
- Laisvę platinti programos kopijas (nepriklausomai nuo to, prašoma už tai atlygio ar ne).
- Laisvę platinti pakeistas programos kopijas, dalijantis su bendruomene savo pasiekimais
Vėliau šių principų pagrindu vienas pagrindinių projekto autorių Richard Stallman sukūrė GPL licenciją.
Istorija
Sistema pradėta rašyti Masačusetso technologijos institute iš kurio Stallman vėliau pasitraukė, kad institutas nepretenduotų į kuriamų programų nuosavybę.[1]. Institutas turėjo vieningą programuotojų bendruomenę, kuri iš pradžių galėjo netrukdoma taisyti ir adaptuoti beveik visas jo naudojamas programas.[2] Vėliau atsirado ir komercinių programų, kurias, neturint išeities kodo, pritaikyti instituto reikmėms, panaudoti jo tyrimuose, buvo daug sudėtingiau. Programas sukūrusios firmos dažniausiai neleido viešai skelbti nei išeities kodo, nei jo pakeitimų. Nors komerciškai suprantami bei paaiškinami, Stallman požiūriu, šie apribojimai buvo paskata kurti nepriklausomą sistemą, kurią (kartu su visomis ar dauguma joje esančių programų) visi norintys galėtų be apribojimų keisti, tobulinti bei dalintis tarpusavyje šio darbo rezultatais.[2] Oficialiam finansavimui gauti bei palengvinti buvo sukurta formali FSF organizacija (Free Software Foundation).
Pirmiesiems programuotojams už jų darbą buvo mokama.[3][4], tačiau vėliau dauguma kodo parašyta FSF už tai nieko nesumokant (programuotojų laisvalaikiu, mokslo įstaigų darbuotojų, suinteresuotų firmų, įvairių pelno nesiekiančių organizacijų ir pan).[5]
Įvairūs šios sistemos variantai, dabar žinomi Linux vardu, šiuo metu yra plačiai paplitę visame pasaulyje[6]. Šiuo metu egzistuoja apie keturis šimtus oficialių GNU subprojektų, iš kurių maždaug trys ketvirčiai aktyvūs[7]. Yra studijų, rodančių, jog šios programos neretai stabilesnės ir patikimesnės nei jų komercinės, uždaro kodo alternatyvos, nes jų kodą mato ir trūkumus pastebi daug daugiau programuotojų.[8]
Tikslai
Nors iš šalies dažniau matomas kaip techninis, projektas yra taip pat ir socialinė, etinė bei politinė iniciatyva.[9] Be programinės įrangos, jo nariai yra sukūrę visuomenei reikšmingas GPL ir LGPL licencijas bei paskelbę nemažai savo mąstyseną aiškinančių straipsnių.
Santrumpos kilmė
„GNU“ yra rekursinė santrumpa (GNU Nėra UNIX) angl. (GNU Not Unix). Rekursinei nuorodai sukurti reikalinga papildoma (santrumpoje pirmoji) raidė, kurią galima pasirinkti laisvai. Buvo pasirinkta G.
Taip pat skaitykite
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Holmevik, Jan Rune; Bogost, Ian; Ulmer, Gregory (2012 m. kovo mėn.). Inter/vention: Free Play in the Age of Electracy. MIT Press. pp. 69–71. ISBN 978-0-262-01705-3.
- ↑ 2,0 2,1 snowdrift.coop History and Status Quo of Free/Libre/Open Source Software (FLOSS) Funding.
- ↑ Buxmann, Peter; Diefenbach, Heiner; Hess, Thomas (2012-09-30). The Software Industry. pp. 187–196. ISBN 9783642315091.
- ↑ Practical UNIX and Internet Security, 3rd Edition. O'Reilly & Associates, Inc. 2003 m. vasario mėn. p. 18. ISBN 9781449310127.
- ↑ Open Sources: Voices from the Open Source Revolution. O'Reilly & Associates, Inc. 1999 m. sausio mėn. ISBN 1-56592-582-3.
- ↑ .Maždaug 2012 metais Linux branduolys GNU projekte oficialiai pakeitė ilgai kurtą, bet taip deramai ir nepabaigtą GNU Hurd („GNU Linux-libre“. 2012-12-17. Nuoroda tikrinta 2013-02-09.)
- ↑ savannah.gnu.org, GNU projektų tinklalapis]
- ↑ Fuzz Revisited: A Re-examination of the Reliability of UNIX Utilities and Services – October 1995 – Computer Sciences Department,University of Wisconsin
- ↑ Stallman, Richard (1986), "KTH", Philosophy, GNU, Stockholm, Sweden: FSF.