Sofija
Sofija bulg. София | |
---|---|
Sofijos panorama | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Bulgarija |
Sritis | Sofijos sritis |
Meras | Yordanka Fandakova |
Gyventojų | 1 549 465 |
Plotas | 5 723 km² |
Tankumas | 271 žm./km² |
Altitudė | 500–2 290 m |
Tinklalapis | sofia.bg |
Vikiteka | Sofija |
Kirčiavimas | Sòfija |
Sofija – miestas vakarų Bulgarijoje, Balkanų kalnų pašlaitėje; šalies sostinė ir didžiausias miestas. Pagrindinis verslo, pramonės, transporto, kultūros centras. Metalo ir medienos pramonė, gumos gaminiai, gaminamos mašinos ir įrengimai, chemikalai, elektronika ir transporto įranga, drabužiai ir avalynė, tekstilės ir spaudos gaminiai, apdirbamas maistas.
Mieste veikia Sofijos universitetas (įkurtas 1888 m.), institutai (chemijos technologijos, inžinerijos, miškininkystės, kalnakasybos, ekonomikos, dailės menų), Bulgarijos mokslų akademija (įk. 1869 m.), Medicinos akademija (įk. 1972 m.), Bulgarijos valstybinė konservatorija (įk. 1904 m.), Šv. Kirilo ir Šv. Metodijaus nacionalinė biblioteka (įk. 1878 m.). Yra nacionalinis gamtos istorijos muziejus, archeologijos muziejus, meno galerija, etnografijos muziejus, Sofijos istorijos muziejus.
IV a. Šv. Jurgio bažnyčia (seniausias išlikęs pastatas), VI a. Šv. Sofijos bažnyčia, Aleksandro Nevskio katedra, XV a. Bujuk Džamijos mečetė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas įkurtas I mūsų eros amžiuje (iš pradžių vadinosi Serdika).
Makedonijos karalius Pilypas II pirmąkart sugriovė miestą 339 m. pr. m. e.[1]
27–29 n. pr. m. e. romėnų generolas Markas Licinijus Krasas užėmė Serdiką.[2] Palaipsniui Serdika tapo svarbiausiu regiono miestu. Čia gimė romėnų imperatoriai Aurelianas (215–275 m.)[3] ir Galerijus (260–311 m.)[4].
Vėliau priklausė Bizantijos imperijai. 809 m. įėjo į pirmosios bulgarų karalystės sudėtį (kaip Sredecas). Nuo XIV a. vadinasi Sofija (didžiausios miesto bažnyčios vardu). 1382 – 1878 m. priklausė Osmanų imperijai, nuo 1879 m. – Bulgarijos sostinė.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FK Akademik Sofiâ
- AS-23 Sofiâ
- Černomorec-Burgas-Bʺlgariâ
- PFK CSKA Sofiâ
- FK-13 Sofiâ
- PFK Levski Sofiâ
- PFK Lokomotiv Sofiâ
- Septemvri Sofiâ
- SK Šipka Sofiâ
- PFK Slaviâ Sofiâ
- Spartak Sofiâ
- Sportist Sofiâ
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Užsienio meno galerija
-
Sofija XIX a.
-
Miesto centro panorama
-
Rusų cerkvė
-
Banja Baši mečetė
-
Sofijos sinagoga
-
Bulgarijos nacionalinis bankas
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Trudy, Ring; Noelle, Watson; Paul, Schellinger (5 November 2013). Southern Europe: International Dictionary of Historic Places. Routledge. ISBN 9781134259588. Nuoroda tikrinta 20 December 2015.
- ↑ Trakii︠a︡ – Том 12 – Страница 41- "Da diese mit ihrem blinden König Siras verbündete der Römer waren ergab dies den Vorwand für den Kriegszug von Crassus. Über die Segetike (wohl irrtümlich für Serdike, Land der Serden, wie es aus Dio Cass. LI, 25, 4 erhellt)"
- ↑ Saunders, Randall Titus (1992). A biography of the Emperor Aurelian (AD 270–275). Ann Arbor, Michigan: UMI Dissertation Services. pp. 106–7.
- ↑ „Eutropius: Book IX“. thelatinlibrary.com.
|