Potencija Pinkauskaitė
Potencija Pinkauskaitė (1897 m. rugpjūčio 22 d. Joniškis – 1984 m. balandžio 9 d. Vilnius) – Lietuvos aktorė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1920–1922 m. mokėsi privačioje Antano Sutkaus vaidybos mokykloje Kaune, 1921–1923 m. Olgos Dubeneckienės baleto mokykloje.
Nuo 1913 m. dalyvavo lietuvių pašalpos draugijos ir „Kanklių“ draugijos veikloje Rygoje, 1920–1925 m. Tautos teatro, 1920–1925 m. Vilkolakio, 1925–1931 m. Valstybės teatro, 1931–1935 m. Valstybės teatro Šiaulių skyriaus, 1935–1939 m. Klaipėdos skyriaus, 1939–1967 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. Be to, 1926–1927 m. vaidino „Mūsų teatre“, 1959–1970 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja (dėstė raiškųjį skaitymą).[1]
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1991 m. Lietuvos kultūros fondas jos atminimui įsteigė Potencijos Pinkauskaitės premiją.
1995 m. vasario 9 dieną Šiauliuose, ant Vilniaus g. 213-ojo namo, kuriame Pinkauskatė gyveno nuo 1954 iki 1974 m., buvo atidengtas Aloyzo Toleikio sukurtas biustas ir paminklinė lenta.[2]
Įdomūs faktai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors pagal VLKK vartotina Pinkauskaitės vardo mažybinė forma yra „Potencytė“, bet gyvenime skambėjo kitokia forma – „Pociukė“:
|
Atidariau. Stovi uždusęs Stepas Jukna: „Pociuke, bėk į balių. Seniai prikalbėjo pulką neprotestuoti prieš teatro likvidavimą“.
Aktorės kelias: Potencijos Pinkauskaitės prisiminimai. Vilnius: Petro Ofsetas, 2008. Psl. 56. |
|
Vaidmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kine
- Jonuko motina – Jonukas ir Onutė, 1931 m., Akis, rež. Jurgis Linartas, Vladas Sipaitis
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Potencija Pinkauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Potencijos Pinkauskaitės biustas Šiaulių turistinių objektų sąraše.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aktorės kelias, sudarė Regina Lopienė. 2008 m.