Maskvos zoologijos sodas
Maskvos zoologijos sodas | |
Pagrindinis įėjimas | |
Tipas | Zoologijos sodas |
---|---|
Geografinė padėtis | 55°45′43″š. pl. 37°34′38″r. ilg. / 55.76194°š. pl. 37.57722°r. ilg. |
Plotas | 21,5 ha |
Įkurtas | 1864 m. |
Valdytojas | Maskvos miestas |
Lankytojai | ~4 mln. (2012 m.) |
Kita informacija | EARAZA, EAZA, WAZA |
Svetainė | www.moscowzoo.ru |
Adresas | Maskva, Rusija |
Maskvos zoologijos sodas (rus. Московский зоопарк) – zoologijos sodas, esantis Rusijoje, Maskvoje. Įsikūręs miesto centre, šalia Sadovojės žiedo (rus. Садовое кольцо), tarp Krasnaja Presnia, Bolšaja Gruzinskaja ir Zoologičeskaja gatvių. Pagrindinis įėjimas yra netoli metro „Barikadnaja“ ir „Krasnopresnenskaja“ stočių. Tai vienas didžiausių Rusijoje ir seniausių (1864 m.) zoologijos sodų Europoje, kurį aplanko iki 4 mln. žmonių per metus.[1] Užima 21,5 ha teritoriją, kolekcijoje yra per 1000 rūšių, 7,5 tūkst. gyvūnų.[2]
Maskvos zoologijos sodas turi pagrindinio Rusijos zoologijos sodo statusą, čia įsikūrusi Eurazijos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EARAZA) būstinė.[3] Zoologijos sodas yra laukinių rūšių išsaugojimo ir studijų tarptautinių projektų dalyvis. Turi atskirą retų gyvūnų veislyną (193,2 ha), esantį už 100 km, prie Volokolamsko.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Zoologijos sodo įkūrimo 1864 m. iniciatoriumi buvo Maskvos universiteto profesorius Anatolijus Bogdanovas (1834–1896). Statinius projektavo architektas Piotras Kampionis (1826–1878), beje, atvežęs nemažai dovanotų gyvūnų iš Paryžiaus. Sodas užėmė 10 ha, turėjo 286 gyvūnus. Po Spalio revoliucijos, 1919 m. sodas buvo nacionalizutas. 1926 m. prie sodo prijungta gretima teritorija, jis padidėjo iki 18 ha. Senieji originalūs zoologijos sodo pastatai buvo mediniai, senojo rusų stiliaus, papuošti sudėtinga medžio apdaila.
1924 m. prijungta 12 ha gretimo Morozovo parko, vėliau iškilo dirbtinės uolos kalnų gyvūnams, „žvėrių sala“, beždžionių ir poliarinis paviljonai. 1927–1929 m. pastatytas planetariumas. 1936–1938 m. zoologijos sode buvo atlikti didelio masto statybos darbai: rekonstruota dramblių buveinė, pastatyti baseinai hipopotamams, jūrų liūtams, ruoniams, nauji paukščių laikymo, veterinarijos tarnybos pastatai, suremontuoti dauguma senųjų pastatų. Buvęs įėjimas į zoologijos sodą buvo pakeistas nauju, papuoštas skulptūrinėmis gyvūnų grupėmis. Zoologijos sodas tapo viena populiariausių Maskvoje laisvalaikio leidimo vietų: 1938 m. sode lankėsi apie 3 mln. žmonių, t. y., 10 kartų daugiau, nei iki revoliucijos (sėkmingiausiais 2013 m. – 280 tūkst. lankytojų).[4]
Prasidėjus II pasauliniam karui, sodo gyvūnai buvo evakuojami gilyn į Rusiją (Sverdlovską, Stalingradą). Į teritoriją papuolė bombų, čia stovėjo miestą ginančios zenitinės artilerijos pabūklai.
1990 m. zoologijos sodas buvo atnaujintas. Pagrindiniai papildymai: naujas pagrindinis įėjimas pro didelę akmeninę pilį, pėsčiųjų tiltas, sujungęs senąsias (1864 m.) ir naująsias (1926 m.) zoologijos sodo teritorijas. Prieš statant šį tiltą, įstaiga veikė kaip du „atskiri zoologijos sodai“, perskirti Bolšaja Gruzinskaja gatvės. Be to, zoologijos sodas buvo dar kartą išplėstas. Atidarytos naujos ekspozicijos, įskaitant jūrų akvariumą, paukščių voljerus, naktinių gyvūnų ekspozicijos, jūrų liūtų paviljonus, vaikams skirtą skyrių. Įrengti dirbtiniai vandens kriokliai ir upeliai, kad zoologijos sodas būtų natūralesnis.
2014 m. Maskvos zoologijos sodas paminėjo savo 150 metų jubiliejų, kuris užbaigė didelio masto rekonstrukciją.
Eksponatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sterbliniai (Marsupialia)
- Didelphimorphia (Didelphidae)
- Dasyuromorphia (Dasyuridae)
- Macropod (Macropodidae)
- Vabzdžiaėdžiai (Insectivora)
- Ežiniai (Erinaceidae)
- Macroscelididae
- Tupaiidae
- Šikšnosparniai (Chiroptera)
- Vaisėdžiai šikšnosparniai (Pteropodidae)
- Primatai (Primates)
- Lemūriniai (Lemuridae)
- Loriniai (Lorisidae)
- Kabiauodegės beždžionės (Cebidae)
- Callithricidae
- Šunbeždžionės (Cercopithecidae)
- Žmogbeždžionės (Hominidae)
- Nepilnadančiai (Edentata)
- Tingininiai (Bradypodidae)
- Šarvuotiniai (Dasypodidae)
- Kiškiažvėriai (Lagomorpha)
- Kiškiniai (Leporidae)
- Graužikai (Rodentia)
- Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
- Lokiniai (Ursidae)
- Rudasis lokys (Ursus arctos)
- Ruoniniai (Pinnipedia)
- Banginiai (Cetacea)
- Afalinos (Tursiops truncatus)
- Lokiniai (Ursidae)
- Straubliniai (Proboscidea)
- Drambliai (Elephantidae)
- Neporakanopiai (Perissodactyla)
- Arkliai (Equidae)
- Porakanopiai (Artiodactyla)
- Kiauliniai (Suidae)
- Kupranugariniai (Camelidae)
- Elniniai (Cervidae)
- Žirafiniai (Giraffidae)
- Dykaraginiai (Bovidae)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Островский, Л. В. (1939). Зоопарк сегодня. М., Московский зоопарк. p. 36.