Liepos 17

Liepos 17 yra 198-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 199-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 167 dienos.

• Pasaulio lietuvių vienybės diena.

Aleksas – Darius – Darutis – Girėnas – Narimantas

• 1251:
  • Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuosavybės“ teises, – taip Lietuvą kaip suverenų europinės politikos subjektą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų Europos autoritetas, taigi ir pati Europa;
  • popiežius Inocentas IV pavedė Kulmo vyskupui karūnuoti Mindaugą Lietuvos karaliumi.
• 1570 – įkurta Vilniaus jėzuitų gimnazija;
• 1933 – nuskridęs 6411 km ir sėkmingai įveikęs Atlanto vandenyną, tuometinės Vokietijos teritorijoje sudužo lėktuvas Lituanica;
• 1968 – Aukštųjų Šančių karių kapinėse atidengtas paminklas S.Dariui ir S.Girėnui.

• 1800 m. – Kajetonas Nezabitauskis, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio veikėjas, bibliografas (m. 1876 m.).
• 1921 m. – Kazys Knoras, chorvedys, pedagogas, dainininkas, vargonininkas, kompozitorius mėgėjas.
• 1928 m. – Leonas Laimutis Mačiūnas, Lietuvos gydytojas chirurgas, šachmatininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1934 m.:
  • Birutė Kižienė, literatė, Lietuvos politinė veikėja.
  • Viktoras Žeimys, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1931 m. – Feliksas Sliesoriūnas, Lietuvos istorikas, pedagogas (m. 2017 m.).
• 1937 m. – Aurelija Mikušauskaitė, Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorė (m. 1974 m.).
• 1940 m. – Klausas Peteris Grudzinskas, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1941 m. – Genovaitė Maironienė-Gokaitė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 2000 m.).
• 1943 m. – Faustina Vitalija Laurinaitytė-Šaltienė, Lietuvos teatro aktorė.
• 1944 m. – Jonas Vidas Aleksandravičius, Lietuvos muzikas, dirigentas, renginių režisierius.
• 1945 m. – Kazimieras Baranauskas, Lietuvos zoologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1948 m.:
  • Birutė Galinienė, Lietuvos ekonomistė, socialinių mokslų daktarė.
  • Gražina Miniotaitė, Lietuvos filosofė, politologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1949 m.:
  • Vilgermina Stefanija Stonienė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Virginija Idzelytė-Dautartienė, Lietuvos dailininkė scenografė.
• 1951 m. – Algirdas Petrikas, aplinkosaugininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1954 m. – Algimantas Jusionis, Lietuvos tapytojas (m. 2003 m.).
• 1960 m.:
  • Genė Žilinskienė, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Alvydas Latėnas, Lietuvos dailininkas tapytojas, dailės pedagogas (m. 2021 m.).
• 1963 m. – Andrius Vaišnys, žurnalistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius, dėstytojas, Komunikacijos fakulteto dekanas.
• 1968 m. – Lilija Skovronskienė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1969 m. – Darius Bredelis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Kęstutis Malcius, pedagogas, Lietuvos ir Visagino sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1974 m. – Tomas Četvergas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Gabrielė Gailiūtė, Lietuvos vertėja.

• 1440 m. – Jonas Jeronimas Prahiškis, benediktinas, katalikybės skleidėjas (g. 1369 m.).
• 1696 m. – Jonas III Sobieskis, Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius Jonas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis (1674–1696 m.) (g. 1629 m.).
• 1918 m. – Edvardas Jančevskis, Lietuvos ir Lenkijos botanikas (g. 1846 m.).
• 1933 m.:
  • Stasys Girėnas, aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu Lituanica perskridęs Atlantą (g. 1893 m.).
  • Steponas Darius, lietuvių lakūnas, sportininkas, kovų už nepriklausomybę dalyvis (g. 1896 m.).
• 1942 m. – Mečislovas Kviklys, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1902 m.).
• 1949 m. – Felicijonas Lelis, Lietuvos visuomenės veikėjas, kunigas (g. 1870 m.).
• 1963 m. – Albinas Čepas, Lietuvos ir SSRS karinis veikėjas, generolas (g. 1898 m.).
• 1981 m. – Karolis Reisonas, latvių kilmės Lietuvos architektas (g. 1894 m.).
• 1985 m. – Bronius Povilaitis, agronomas, LŽŪA docentas, Pabaltijo universiteto profesorius, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos kariuomenės karininkas, Lietuviškosios enciklopedijos bendradarbis, Lietuvių enciklopedijos žemės ūkio skyriaus redaktorius (g. 1907 m.).
• 1992 m. – Albinas Liaugminas, Lietuvos pedagogas, psichologas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (g. 1907 m.).
• 1998 m. – Dimitrijus Gelpernas, antinacinio pasipriešinimo Lietuvoje dalyvis, spaudos darbuotojas (g. 1914 m.).
• 2003 m. – Emilija Danilevičiūtė – Dapšienė, lietuvių aktorė, Lietuvos nusipelniusi artistė (1973 m.) (g. 1922 m.).
• 2007 m. – Vytautas Gudelis, Lietuvos mokslininkas geologas, geografas, profesorius, habilituotas daktaras (g. 1923 m.).
• 2021 m. – Antanas Račis, enciklopedininkas, 2001–2015 metais leistos Visuotinės lietuvių enciklopedijos vyriausiasis redaktorius (g. 1936 m.).^[1]
• 2023 m. – Violeta Sagaitytė, lietuvių operos solistė (sopranas) (g. 1946 m.).^[2]

• 1762 – Po Petro III nužudymo Rusijos imperatore tapo Jekaterina II;
• 1868 – Japonijos sostinė perkelta iš Kioto į Edo miestą, kuris šia proga pervadintas į Tokiją;
• 1918 – Bolševikų partijos nurodymu Jekaterinburge buvo nužudytas caras Nikolajus II su visa šeima;
• 1945 – prasidėjo Potsdamo konferencija;
• 1955 – atidarytas Disneilendas.^{[reikalingas šaltinis]}
• 1973 m. – įvyko taikus perversmas Afganistane. Nušalintas karalius Muhamedas Zahiras, valdžią perėmė Muhamedas Daudas, paskelbtas prezidentu.^[3]
• 2014 – Ukrainoje numuštas keleivinis Malaizijos lėktuvas. Žuvo 295 žmonės.

• 1840 m. – Édouard François André, prancūzų dendrologas ir vienas iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, išgarsėjęs savo sukurtais parkais Montekarle ir Montevidėjuje (m. 1911 m.).
• 1843 m. – Chulijas Archentino Roka, Argentinos armijos generolas ir prezidentas (1880–1886 m. ir 1898–1904 m.) (m. 1914 m.).
• 1846 m. – Nikolajus Miklucho-Maklajus, rusų keliautojas, antropologas, etnografas, geografas (m. 1888 m.).
• 1860 m. – Nikolajus Dalis, rusų psichiatras (m. 1939 m.).
• 1903 m. – Lilita Berzinia, latvių aktorė (m. 1983 m.).
• 1905 m. – Sergejus Kiseliovas, rusų archeologas ir istorikas, istorijos mokslų daktaras (m. 1962 m.).
• 1917 m. – Red Sovine, amerikiečių country ir folko muzikos atlikėjas, dainų rašytojas (m. 1980 m.).
• 1932 m. – Yukio Aoshima, Japonijos politikas, buvęs Tokijo gubernatorius (m. 2006 m.).
• 1936 m. – Dietmar Willoweit, vokiečių teisininkas, teisės istorikas, Viurcburgo universiteto profesorius, Bavarijos mokslų akademijos prezidentas.
• 1948 m. – Akira Šinoda, Japonijos politikas, dabartinis Nijigatos meras.
• 1954 m. – Angela Dorothea Merkel, vokiečių politikė, federalinė kanclerė (premjerė). Nuo 2000 m. balandžio mėn. CDU vadovė ir nuo 2005 m. lapkričio 22 d. Vokietijos federalinė kanclerė (premjerė).
• 1958 m. – Wong Kar Wai, žymus Honkongo kino režisierius, scenaristas, aktorius.
• 1960 m. – Britta Böhler, kontroversiškai vertinama vokiečių ir olandų advokatė, GroenLinks politinė veikėja.
• 1963 m. – Letsie III, Lesoto karalius. Jis perėmė šį titulą iš savo tėvo Mošoešoe II 1990 m. Po penkerių metų tėvas vėl tapo karaliumi, o jam mirus 1996 m. Letsie III antrą kartą tapo šalies karaliumi.
• 1974 m. – Klaudijo Lopesas, Argentinos futbolininkas.
• 1976 m. – Markosas Antonijus Sena da Silva, Ispanijos vyrų futbolo rinktinės ir Villarreal CF saugas.
• 1977 m. – Mathangi Arulpragasam, Anglijos elektroninės muzikos atlikėja ir dainų autorė.

• 1399 m. – Jadvyga I de Anjou, Lenkijos karalienė, Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I ir Elžbietos iš Bosnijos duktė (g. 1372 m.).
• 1566 m. – Bartolomé de las Casas, XVI a. ispanų dominikonų dvasininkas ir pirmasis nuolatinis Čiapo vyskupas (g. 1484 m.).
• 1762 m. – Petras III, Rusijos imperatorius 1761–1762 m., pirmasis Šlezvigo-Holnšteino Romanovų šeimos atstovas Rusijos soste. Nuo 1745 m. – Holšteino hercogas (g. 1728 m.).
• 1790 m. – Adamas Smitas, škotų ekonomistas ir filosofas, klasikinės politinės ekonomijos pradininkas bei moralės filosofas (g. 1723 m.).
• 1817 m. – Anne Louise Germaine de Staël, prancūziškai kalbanti šveicarų kilmės autorė, gyvenusi Paryžiuje bei užsienyje. Ji turėjo didelės įtakos literatūriniam skoniui XVII – XIX amžių sandūroje (g. 1766 m.).
• 1903 m. – Nikolajus Avenarijus, Rusijos archeologas, pedagogas (g. 1834 m.).
• 1912 m. – Henri Poincaré, prancūzų matematikas, fizikas, filosofas. Laikomas paskutiniu matematiku – universalu, suvokusiu visas matematikos šakas. Henri Poincaré: (g. 1854 m.).
• 1918 m.:
  • Nikolajus II, priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis, valdęs 1894–1917 m (g. 1868 m.).
  • Aleksejus Nikolajevičius, Rusijos caraitis ir sosto paveldėtojas (g. 1918 m.).
• 1925 m. – Lovis Korintas, vokiečių tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių vokiečių impresionistų (g. 1858 m.).
• 1959 m. – Billie Holiday, amerikiečių džiazo dainininkė ir dainų autorė (g. 1915 m.).
• 1967 m. – Džonas Koltreinas, amerikiečių džiazo saksofonininkas ir kompozitorius (g. 1926 m.).
• 1978 m. – Fiodoras Kulakovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1918 m.).
• 1980 m. – Borisas Delonė, rusų matematikas (g. 1890 m.).
• 1985 m. – Heinrichas Bėlis, vienas įtakingiausių Vokietijos rašytojų po Antrojo pasaulinio karo, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1917 m.).
• 1987 m.:
  • Kristjan Palusalu, estų imtynininkas^[4] (g. 1908 m.).
  • Yujiro Ishihara, japonų aktorius^[5] (g. 1934 m.).
• 1995 m. – Chuanas Manuelis Fanchijas, Formulės 1 pilotas iš Argentinos (g. 1911 m.).
• 2001 m. – Donaldas Džeimsas Kramas, JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1919 m.).
• 2020 m. – Džonas Robertas Luisas, Jungtinių Valstijų politikas bei buvęs Amerikos pilietinių teisių judėjimo lyderis (g. 1940 m.).
• 2021 m. – Žaklina Sasar, prancūzų aktorė, geriausiai žinoma vaidmenimis italų kine praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje (g. 1940 m.).