Kovo 26

Kovo 26 yra 85-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 86-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 280 dienų.

Arbutas – Ema – Emanuelė – Emanuelis – Feliksas – Josvainė – Josvilas – Laimis – Liudgaras – Teklė – Vydmantė

• 1287 – Garuozos mūšis (latv. Garozas kauja) tarp žiemgalių ir Livonijos kariuomenių.
• 1953 – Lavrentijus Berija pateikė SSKP CK Prezidiumui amnestijos projektą, pagal kurį nedelsiant turėjo būti paleista apie pusę įkalintų asmenų, tarp jų ir sovietų įkalinti lietuviai. Kitą dieną CK Prezidiumas projektą patvirtino.

• 1885 m. – Borisas Dauguvietis, režisierius, aktorius, pedagogas (m. 1949 m.).
• 1887 m. – Povilas Žadeikis, Lietuvos diplomatas, politikas, savanoris (m. 1957 m.).
• 1895 m. – Aleksandras Katchė, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, inžinierius.
• 1898 m. – Antanas Gustaitis, Lietuvos Karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO (akronimas Antanas Nori Būti Ore) projektų autorius (m. 1941 m.).
• 1899 m. – Petras Četkauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1985 m.).
• 1901 m. – Petras Nadzeika, Lietuvos savanoris, partizanas (m. 1928 m.).
• 1905 m. – Stasys Petraitis, aktorius (m. 1976 m.).
• 1912 m. – Aleksandras Drobnys, valstybinis veikėjas, ekonomistas (m. 1998 m.).
• 1922 m.:
  • Emilija Danilevičiūtė – Dapšienė, lietuvių aktorė, Lietuvos nusipelniusi artistė (1973 m.) (m. 2003 m.).
  • Vytautas Bujauskas, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1998 m.).
• 1925 m. – Genovaitė Četkauskaitė, etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1926 m. – Kazimieras Kisielis, Lietuvos skulptorius.
• 1930 m. – Vytautas Benediktavičius, SSRS ir Lietuvos karinis veikėjas, atsargos pulkininkas.
• 1931 m. – Jonas Mažeikis, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1935 m. – Zigmantas Pocius, lituanistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
• 1936 m. – Laimutė Leimonienė-Mikulėnaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1941 m. – Livija Kudarauskienė, Lietuvos ir Kauno rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1942 m.:
  • Arūnas Vasiliauskas, dailininkas, tapytojas, akvarelistas, etnografas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Jonas Tiškus, energetikas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1943 m. – Jonas Mocartas, ekonomistas, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2003 m.).
• 1947 m. – Romaldas Misiukevičius, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1948 m.:
  • Antanas Paleckas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Jadvyga Raudeliūnienė, gydytoja, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m.:
  • Petras Vaitiekūnas, lietuvių diplomatas, nepriklausomybės akto signataras. Nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.
  • Virginija Smilgevičienė, teisininkė, verslo teisės advokatė, vienos iš seniausių verslo teisės paslaugas teikiančių advokatų kontorų Lietuvoje steigėja, Lietuvos advokatūros savivaldos veikėja (m. 2005 m.).
• 1954 m. – Audronė Bliujienė, Lietuvos archeologė.
• 1957 m. – Eimundas Savickas, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Algimantas Macijauskas, Lietuvos ir Tauragės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Alvidas Šimelionis, pedagogas, Lietuvos ir Šilutės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Egidijus Vareikis, chemikas, politologas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Arūnas Uogintas, Lietuvos dailininkas tapytojas.
• 1962 m.:
  • Alvydas Barščevičius, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Artūras Maželis, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Arūnas Mėčius, lietuvių dailininkas tapytojas.
• 1970 m. – Valdas Valvonis, Lietuvos pedagogas, Alytaus raj. visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Ramūnas Vilpišauskas, Lietuvos politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius, kadenciją baigęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.
• 1973 m.:
  • Marius Ivaškevičius, lietuvių prozininkas, dramaturgas. Baigė Vilniaus universitetą.
  • Saulius Leonavičius, Lietuvos lengvaatletis, aklųjų riedulininkas. Silpnaregis (B2).
• 1974 m. – Rimantas Gatautis, Lietuvos vadybos teoretikas, socialinių mokslų daktaras.
• 1981 m. – Audra Dagelytė, sportininkė lengvaatletė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1982 m. – Simas Jasaitis, krepšininkas, žaidžiantis lengvojo krašto puolėjo pozicijoje Stambulo „Galatasaray Café Crown“ klube ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje.
• 1984 m. – Valdas Dabkus, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Kipro InterCollege Etha Engomis komandoje.

• 1867 – Jurgis Puišys, spaudos darbuotojas (m. 1891).

• 1822 m. – Teodoras Grotusas, elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas (g. 1785 m.).
• 1947 m. – Konstantinas Kregždė, Lietuvos mokytojas, žurnalistas, kooperatininkas (g. 1896 m.).
• 1959 m. – Pranas Drąsutis, Lietuvos inžinierius energetikas, energijos komiteto narys, elektrinių projektų autorius (g. 1906 m.).
• 1984 m. – Jonas Karys-Kareckas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas, ekonomistas, žurnalistas, numizmatas (g. 1903 m.).
• 1995 m. – Jurgis Brūvelaitis, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas (g. 1900 m.).
• 1997 m. – Pranas Mikalauskas-Antalkis, lietuvių prozininkas (g. 1923 m.).
• 2021 m. – Alvydas Latėnas, Lietuvos dailininkas tapytojas, dailės pedagogas (g. 1960 m.).

• 1955 m. – Jurgis Purvinas, mokytojas, precentorius.

• 1881 – Rumunija paskelbta karalyste.
• 1971 – Rytų Pakistanas paskelbė nepriklausomybę ir pasivadino Bangladešu.
• 1979 – Izraelio premjeras Menachemas Beginas ir Egipto prezidentas Anvaras Sadatas po dvejus metus trukusių derybų pasirašė taikos sutartį.
• 2000 – Vladimiras Putinas rinkimuose išrinktas Rusijos prezidentu.

• 1698 m. – Vaclavas Prokopas Divišas, čekų teologas ir gamtotyrininkas (m. 1765 m.).
• 1874 m. – Robertas Frostas, amerikiečių poetas (m. 1963 m.).
• 1886 m. – Vaclovas Budrevičius, Romos katalikų kunigas, Lenkijos lietuvių tikinčiųjų teisių gynėjas (m. 1956 m.).
• 1904 m. – Joseph John Campbell, amerikiečių mitologas^[1] (m. 1987 m.).
• 1911 m.:
  • Bernardas Kacas, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2003 m.).
  • Tomas Lanieris Viljamsas III, amerikiečių dramaturgas, garsus tokiomis pjesėmis kaip „Geismų tramvajus“ (1948 m.) ir „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ (1951 m.) (m. 1983 m.).
• 1916 m. – Christian Boehmer Anfinsen, 1972 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1995 m.).
• 1930 m. – Sandra O'Connor, amerikiečių teisininkė, politikė, pirmoji moteris JAV Aukščiausiojo teismo teisėja, ėjusi pareigas nuo 1981 iki 2006 metų (m. 2023 m.).
• 1933 m. – Tinto Brass, vienas žinomiausių ir kontroversiškų italų režisierių. Laikomas erotinių filmų kūrėju.
• 1940 m. – Nancy Patricia D’Alesandro Pelosi, 60-a ir dabartinė Atstovų rūmų pirmininkė. Ji yra pirma moteris JAV istorijoje užimanti tokias aukštas pareigas, taip pat ji yra pirmoji italų kilmės amerikietė užimanti šias pareigas.
• 1941 m.:
  • Lella Lombardi, buvusi Italijos autosporto lenktynininkė (m. 1992 m.).
  • Klintonas Ričardas Dokinsas, profesorius, britų biologas (etologas), humanistas bei ateistas, išgarsėjęs savo mokslą populiarinančiomis knygomis.
• 1944 m. – Diana Ross, JAV dainininkė, įrašų prodiuserė ir aktorė. Karjerą pradėjo kaip grupės The Supremes pagrindinė vokalistė. Nuo 1970 m. pradėjo solinę karjerą. Diana Ross yra pardavus virš 100 milijonų įrašų.
• 1949 m. – Patrikas Ziuskindas, vokiečių rašytojas ir scenaristas.
• 1954 m. – Udo Di Fabio, vokiečių teisininkas, nuo 1999 Vokietijos konstitucinio teismo teisėjas.
• 1956 m. – Milanas Jeličius, Bosnijos serbų politikas, Serbų Respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 2006 m. lapkričio 9 d. iki mirties (m. 2007 m.).
• 1962 m. – John Houston Stockton, NBA krepšininkas. Savo NBA karjeros metu (1984–2003) jis atstovavo vieną komandą. Jo rekordai pagal rezultatyvius perdavimus (15 806) ir perimtus kamuolius (3 265) kol kas nėra pralenkti.
• 1971 m. – Erick Morillo, JAV dainininkas (m. 2020 m.).
• 1977 m. – Morgan De Sanctis, Italijos futbolininkas (vartininkas) nuo 2005 m. atstovaujantis Italijos nacionalinei rinktinei.
• 1982 m. – Mikelis Arteta, Ispanijos futbolininkas (atakuojantis saugas), žaidžiantis Liverpulio „Everton“ klube. Yra žaidęs Ispanijos jaunimo rinktinėje, tačiau į pagrindinę rinktinę niekada nebuvo patekęs.
• 1987 m. – YUI, japonų dainininkas^[3].

• 1948 – Steven Tyler, amerikiečių muzikantas (Aerosmith);
• 1985 – Keira Knightley, anglų aktorė.

• 1350 m. – Alfonsas XI, Kastilijos karalius, valdė nuo 1312 m. rugsėjo 7 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1312 m. rugsėjo 7 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1312 m. rugsėjo 7 d. iki mirties (g. 1311 m.).
• 1378 m. – Grigalius XI, italų kanonistas, Romos katalikų bažnyčios popiežius (1370–1378) (g. 1329 m.).
• 1827 m. – Liudvikas van Bethovenas, vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, žymi figūra muzikoje pereinamajame laikotarpyje tarp klasicizmo ir romantizmo epochų. Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų (g. 1770 m.).
• 1892 m. – Voltas Vitmanas, amerikiečių poetas, eseistas, žurnalistas ir humanistas. Rašytojas kūrė pereinamuoju laikotarpiu tarp transcendentalizmo ir realizmo, jo darbuose atsispindėjo šių abiejų literatūrinių srovių idėjos. Vitmanas yra vienas iš įtakingiausių JAV poetų. Voltas yra dažnai vadinamas laisvosios poezijos tėvu. Poeto gyvenimo metais į jo kūrybą buvo žiūrima kontraoersiškai, ypač į jo poezijos rinkinį „Žolės lapai” (g. 1819 m.).
• 1899 m. – Dragotinas Kette, slovėnų poetas, impresionizmo ir neoromantizmo atstovas. Kartu su Josipu Murnu, Ivanu Cankaru ir Otonu Župančičiumi jis yra laikomas slovėnų modernios literatūros pradininku (g. 1876 m.).
• 1902 m. – Sesilis Rodas, anglų ekonomistas, kasybos magnatas ir kolonizatorius. Rodezijos kolonijos įkūrėjas ir valdytojas (g. 1853 m.).
• 1923 m. – Sara Bernard, prancūzų scenos aktorė, dažnai laikoma „viena garsiausių aktorių pasaulio istorijoje“.^[4] (g. 1844 m.).
• 1959 m. – Raimondas Čandleris, meniškiausias kietojo detektyvo atstovas, populiarių apsakymų apie privatų seklį Filipą Marlou, autorius (g. 1888 m.).
• 1974 m. – Edward Uhler Condon, amerikiečių fizikas, kvantinės mechanikos pradininkas (g. 1902 m.).
• 1987 m.:
  • Eugen Jochum, vokiečių dirigentas^[5] (g. 1902 m.).
  • Kazimežas Dobrovolskis, lenkų istorikas, sociologas, etnologas (g. 1894 m.).
• 1989 m. – Maris Rudolfas Liepa, latvių kilmės baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (g. 1936 m.).
• 1990 m. – Brunas Kalninis, Latvijos ir tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas (g. 1899 m.).
• 2024 m. – Ričardas Sera, JAV skulptorius ir piešėjas minimalistas, videomenininkas (g. 1939 m.).^[6]

• 1996 m. – David Packard, amerikiečių inžinierius ir verslininkas (g. 1912 m.).