Juozas Šarauskas

Juozas Šarauskas
Gimė	1894 m. sausio 20 d. Komariškiai, Baisogalos valsčius
Mirė	1941 m. birželio 26 d. (47 metai) Červenė, Baltarusija
Sutuoktinis (-ė)	Sofija
Vaikai	Algirdas, Laima
Veikla	Karininkas, LSS vyriausiasis skautininkas
Pareigos	Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas
Žymūs apdovanojimai
2012 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius

Juozas Šarauskas (1894 m. sausio 20 d. Komariškiuose, Baisogalos valsčiuje – 1941 m. birželio 26 d. Červenėje, Baltarusijoje) – vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanoris, pulkininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas.

Baigė Baisogalos pradžios mokyklą, 1913 m. keturias Šiaulių gimnazijos klases, 1914 m. Kijevo matininkų ir hidrotechnikų kursus.

1914 m. rudenį, mobilizuotas į carinės Rusijos armiją. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo veiksmuose Vilniaus, Gardino bei Suvalkų gubernijose. 1915 m. netoli Punios buvo sunkiai sužeistas. Pasveikęs baigė Maskvos 5-ąją praporščikų mokyklą ir 1917 m. vasario 10 d. paskirtas 58-ojo pėstininkų atsargos pulko Voroneže jaunesniuoju karininku. Įsijungė į atskirų lietuvių dalinių organizavimą Rusijos kariuomenėje. Kurį laiką pirmininkavo Voronežo įgulos lietuvių karių komitetui, kaip įgulos atstovas dalyvavo 1917 m. Petrograde vykusiame Rusijos lietuvių karių suvažiavime ir Rusijos lietuvių seimo darbe. 1917 m. kartu su profesoriumi Jonu Jablonskiu išvertė į lietuvių kalbą rikiuotės statuto terminus, kurie buvo reikalingi besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. 1917 m. liepos-gruodžio mėn. tarnavo 28-ame Polocko pėstininkų pulke būrio, vėliau kuopos vadu, Vakarų fronte dalyvavo kovose su austrais. 1917 m. gruodžio mėn., pačiam prašant, perkeltas į Vitebsko atskirąjį lietuviškąjį batalioną kuopos vado padėjėju. 1918 m. išformavus batalioną, demobilizuotas.

1918 m. rugsėjo mėn. grįžo į Lietuvą, dirbo tėvų ūkyje. 1918 m. gruodžio 28 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir bermontininkais. Krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas Kėdainių srities apsaugos viršininku. 1919 m. vasario mėn. vadovavo savanorių būriams pirmose nepriklausomybės kovų Kėdainių kautynėse. 1919 m. vasario 20 d. paskirtas Kėdainių karo komendantu. 1920 m. kovo 27 d. suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis. 1920 m. spalio 20 d. perkeltas į 12-ą pėstininkų Kauno pulką, paskirtas 1-os kulkosvaidžių kuopos vadu, vėliau bataliono vadu. 1921 m. vedė. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų

kursus, paskirtas į Lietuvos vyriausiąjį štabą Operacijų skyriaus viršininko antruoju pavaduotoju, vėliau – pirmuoju, ėjo viršininko pareigas. 1923 m. sausio mėn. Juozapaičio slapyvardžiu dalyvavo Klaipėdos sukilime.^[1] 1923 m. gegužės 18 d. pakeltas į majorus. Nuo 1924 m. įsijungė į Šaulių sąjungos veiklą. 1925 m. Topografijos skyriaus geodezininkas ir ypatingų reikalų karininkas Susisiekimo skyriuje, įstojo į Lietuvos universiteto Teisių fakultetą. 1929–1940 m. Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas. 1930 m. lapkričio 23 d. pakeltas į pulkininkus.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. birželio 26 d. laikinai paskirtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininku. 1940 m. rugpjūčio 1 d. atleistas iš pareigų ir paskirtas Kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininku, kartu einant Karo muziejaus viršininko pareigas. Pogrindinio leidinio „Laisvoji Lietuva“ leidėjas ir „Pavergtos Lietuvos gelbėjimo sąjungos“ steigėjas. 1941 m. balandžio 26 d. suimtas, kalintas Kauno kalėjime. 1941 m. birželio 22-23 d. išvežtas į Minską, birželio 26 d. sušaudytas Červenės žudynių metu.^[2][3]

1994 m. Žaliakalnyje ant namo Dainavos g. 2, atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1932–1941 m. gyveno Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Skautų sąjungos brolijos vadas, pulkininkas Juozas Šarauskas . 2012 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi ^[4]

Plk. Juozo Šarausko vaidmuo skautų organizacijoje taip pat labai reikšmingas. Pagrįstai galima teigti, kad būtent jis buvo skautų suvalstybinimo „architektas“. Nuo 1924 m. jis kaip karininkas – visuomenininkas dalyvavo Lietuvos skautų rėmimo draugijos veikloje. Tais pačiais metais įsijungė į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir organizavo pirmuosius Šaulių sąjungos manevrus ties Kaunu.1928 m. buvo išrinktas į Šaulių sąjungos centro valdybą, jos nariu išbuvo iki sovietų okupacijos. 1929 m. išrenkamas Lietuvos skautams remti draugijos centro valdybos vicepirmininku, o 1930 m. spalio 1 d., paskelbus skautų sąjungos įstatymą, paskiriamas vyriausiuoju skautininku. 1933 m. dalyvavo pasauliniame skautų sąskrydyje ir tarptautinėje skautų vadų konferencijoje Vengrijoje. Grįžęs organizavo Lietuvos skautų ir skaučių stovyklą Palangoje, kurioje lankėsi skautybės kūrėjas lordas Robertas Baden-Powell´s su žmona ir anglų skautų palyda. Stovykloje dalyvavo apie 1700 skautų ir skaučių. 1935 m. J. Šarauskas paskiriamas skautų brolijos vadu ir juo išbuvo iki Lietuvos Skautų sąjungos uždarymo (1940 metų liepos 18 diena). 1936 metais buvo išvykęs į Stokholmą, tarptautinę skautų vadų konferenciją. Taip pat publikavo straipsnius ir įsakymus mėnesiniame skautų laikraštyje „Skautų aidas“ bei jo priede „Skautų vadas“ (1932–1935). Jam vadovaujant, 1938 m. buvo suorganizuota ir antroji tautinė skautų stovykla, kurioje dalyvavo apie 2,000 skautų ir skaučių. 

Telšiuose veikia Juozo Šarausko skautų vyčių draugovė.

• 1928 m. Vyčio kryžiaus II rūšies 3-iojo laipsnio ordinas
• 1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis
• 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
• 1929 m. DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas
• 1931 m. Lietuvos šaulių sąjungos „Šaulių žvaigždės“ ordinas
• 1931 m. Lietuvos skautų sąjungos Lelijos ordinas
• 1932 m. Estijos skautų Lelijos ordinu
• 1934 m. Latvijos skautų „Baltosios Lelijos“ ir 1937 m. „Pilkojo Vilko“ ordinais
• 1934 m. Vengrijos skautų medaliu
• 1936 m. Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinas
• 1937 m. Latvijos Trijų Žvaigždžių 3-iojo laipsnio ordinas
• 1994 m. Žaliakalnyje prie namo (Dainavos g. 2), kur 1932–1941 m. gyveno J. Šarauskas, atidengta memorialinė lenta
• 2012 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (po mirties) ^[5]