Izaokas I Komninas
| Izaokas I Komninas gr. Ισαάκιος Α΄ Κομνηνός Isaakios I Komnēnos | |
|---|---|
| Bizantijos imperatorius | |
| |
| Izaoko Komnino auksinis histameonas | |
| Komninų dinastija | |
| Gimė | apie 1005 m. |
| Mirė | 1061 m. (~56 metai) Konstantinopolis |
| Sutuoktinis (-ė) | Kotryna Bulgarė |
| Vaikai | Emanuelis Komninas Marija Komnina |
| Bizantijos imperatorius | |
| Valdė | 1057 m. - 1059 m. (~2 metai) |
| Pirmtakas | Mykolas VI Stratiotikas |
| Įpėdinis | Konstantinas X Dukas |
 Vikiteka |
Izaokas I Komninas |
Izaokas I Komninas (gr. Ισαάκιος Α΄ Κομνηνός, Isaakios I Komnēnos, apie 1005 m. – 1061 m. Konstantinopolis) – 1057–1059 m. Bizantijos imperatorius
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Makedonų dinastijos, Komninų dinastijos pradininkas.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmona Kotryna (Ksenija) Bulgarė, Bulgarijos caro Ivano Vladislovo duktė. Jiems gimė vaikai Emanuelis Komninas (m. 1059 m.) ir Marija Komnina.
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Padedamas tėvo, imperatoriaus Bazilijaus I karininko, tapo artimas imperatoriui. 1057 m. dalyvavo kariškių sąmoksle prieš imperatorių Mykolą VI. Paflagonijoje (Mažoji Azija) paskelbtas imperatoriumi.
Valdymo pradžioje susikivirčijo su jį rėmusiu patriarchu Mykolu I Kerularijumi, kuris nepritarė kai kurių bažnyčios turtų nusavinimui, siekė bažnytinės valdžios viršenybės prieš pasaulietinę ir jį ištrėmė. 1059 m. sumušė vengrus ir pečenegus. 1059 m. lapkričio mėn. susirgo. Manydamas, kad liga mirtina, sostą perleido Konstantinui X Dūkui, pats pasitraukė į vienuolyną, kur gyveno iki mirties.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Izaokas I Komninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 425 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Norwich, John Julius: Breve historia de Bizancio. Cátedra, 2000. ISBN 84-376-1819-3
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
