Pereiti prie turinio

Gruzdžių valsčius

Koordinatės: 56°06′š. pl. 23°15′r. ilg. / 56.10°š. pl. 23.25°r. ilg. / 56.10; 23.25
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°06′š. pl. 23°15′r. ilg. / 56.10°š. pl. 23.25°r. ilg. / 56.10; 23.25

Gruzdžių valsčius
Laikotarpis: 18631950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Gruzdžiai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (1863–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1950)

Gruzdžių valsčius (rus. Груздзевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Gruzdžiai.

Valsčius įkurtas 1863 m. Kauno gubernijoje,[1] padalijus 1791 m. vietoje Šiaulių ekonomijos Gruzdžių gubernijos įkurtą Šiaulių apskritį ir apjungus Gruzdžių, dalį Meškuičių bei Šakynos parapijų.[2] Po 1923 m. 5 vietovės priskirtos Kuršėnų valsčiui, 5 vietovės – Meškuičių valsčiui ir 1 vietovė – Šiaulių valsčiui.[3] Gruzdžių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (1 apylinkė), Šiaulių rajonui (6 apylinkės) ir Žagarės rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 8269 719 kiemų [4] 4 seniūnijos 91
1897 m. 533,2 10 204 719 4 seniūnijos
1923 m.[5] 424 10 827 2293 14 seniūnijų 119 gyvenviečių
1932 m. 239 10977 15 seniūnijų [6]
1949-01-01
(išsamiau)
392 11 apylinkių [7]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1897 m. Seniūnija, 1923 m. Seniūnija, 1932 m.[9] Apylinkė, 1949 m.[10]
Aukštuoliai - - - Aukštuolių apylinkė
Beržėnai Beržėnų seniūnija Beržėnų seniūnija Beržėnų seniūnija Beržėnų apylinkė
Gruzdžiai - Gruzdžių seniūnija Gruzdžių seniūnija Gruzdžių apylinkė
Jokubaičiai - - Jokubaičių seniūnija -
Lygudai - Lygudų seniūnija Lygudų seniūnija -
Lukošaičiai - - - Lukošaičių apylinkė
Mažeikiai - Mažeikių seniūnija Mažeikių seniūnija -
Meškuičiai Meškuičių seniūnija - - -
Mimaičiai - Mimaičių seniūnija Mimaičių seniūnija -
Piktuižiai Piktuižių seniūnija Piktuižių seniūnija Piktuižių seniūnija Piktuižių apylinkė
Račiai - Račių seniūnija Račių seniūnija -
Rudiškiai - Rudiškių seniūnija - -
Saveikiai - Saveikių seniūnija Saveikių seniūnija Saveikių apylinkė
Staneliai - - Stanelių seniūnija -
Šakyna - Šakynos seniūnija Šakynos seniūnija Šakynos apylinkė
Šelvenai - Šelvenų seniūnija Šelvenų seniūnija Šelvenų apylinkė
Šiupyliai - Šiupylių seniūnija Šipylių seniūnija Šiupylių apylinkė
Valdomai - Valdomų seniūnija Valdomų seniūnija Valdomų apylinkė
Verbūnai Verbūnų seniūnija Verbūnų seniūnija Verbūnų seniūnija Verbūnų apylinkė
Iš viso: 4 seniūnijos 14 seniūnijų 15 seniūnijų 11 apylinkių

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[11]

  • Asinovkos dv.
  • Augučių dv.
  • Aukštrakių vs.
  • Aužgirių vs.
  • Balsių k.
  • Bargavonių k.
  • Bartkūnų dv.
  • Berezovkos plv.
  • Beržėnų dv.
  • Biržų k.
  • Bučiūnų k.
  • Bungių k.
  • Burbinų k.
  • Buvainių k.
  • Čiaponių k.
  • Dabrolių vs.
  • Dargių k.
  • Dargaičių k.
  • Dargaudžių k.
  • Daugmaudžių k.
  • Daujočių k.
  • Dimšių k.
  • Diržių k.
  • Egeliškių k.
  • Gaižiškių vs.
  • Gedaičių k.
  • Gedvydžių k.
  • Georgevskos plv.
  • Griežiškių k.
  • Gruzdžių mstl.
  • Gruzdžių (Gorių) dv.
  • Gulbinų k.
  • Gurbų dv.
  • Jaunelių k.
  • Jokūbaičių k.
  • Jurgaičių k.
  • Kančiūnų k.
  • Kantminių k.
  • Karvelių k.
  • Kiauklių vs.
  • Kybarčių k.
  • Kudgalių k.
  • Laumakių k.
  • Lepšių k.
  • Lygudų k.
  • Lukošaičių k.
  • Maldenių vs.
  • Maldenių k.
  • Maniūšių k.
  • Maniušių dv.
  • Mažeikių k.
  • Mecėdų dv.
  • Medvalakių k.
  • Meštaičių vs.
  • Mimaičių k.
  • Mikaičių k.
  • Mikutaičių k.
  • Miliškių vs.
  • Norvaišių k.
  • Nuomininkų k.
  • Pakarnių k.
  • Pakarniukų k.
  • Pakubelių vs.
  • Pamušio dv.
  • Pauparių dv.
  • Piktaičių k.
  • Piktuižių k.
  • Piktuižių dv.
  • Podiškių vs.
  • Povilaičių k.
  • Poviliškių k.
  • Račių k.
  • Radimų vs.
  • Rakandžių k.
  • Ratkūnų k.
  • Raubaičių k.
  • Raudiškių k.
  • Raudiškių vs.
  • Raušiškių k.
  • Ražų k.
  • Riškaičių k.
  • Romutaičių k.
  • Rubežninkų k.
  • Rūdiškių k.
  • Sauginių k.
  • Saveikių k.
  • Skuobiškių vs.
  • Sručio vs.
  • Stanelių k.
  • Strazdų k.
  • Šakynos mstl.
  • Šapkaičių dv.
  • Šapkaičių k.
  • Šėkščių dv.
  • Šėkščių k.
  • Šelvėnų dv.
  • Šemetiškių vs.
  • Šilmikių k.
  • Šiupylių k.
  • Taurakių k.
  • Trumpaitėlių k.
  • Tulminų k.
  • Vaišnorių k.
  • Vaitiškių vs.
  • Valdamų dv.
  • Valdamų k.
  • Valakų vs.
  • Varčiulių vs.
  • Vasiliškių vs.
  • Veižgirdžių k.
  • Velvyčių k.
  • Verbūnų dv.
  • Vileišiškių vs.
  • Vorelių k.
  • Žardelių k.
  • Žiogų k.
  • Žmirklių k.
  • Žvirbliškių vs.

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 10 827 žmonės:[12]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1861 Šiupyliai Augustinas Baranauskas, knygnešys 1923
1871 Dargaičiai Vincas Čepinskis, fizikas 1940
1900 Laumakiai Alfonsas Vytautas Braziulis, žurnalistas 1982
1907 Mikaičiai Aleksandras Merkelis, žurnalistas 1994
1922 Auksučiai Stasys Daunys, etnografas
1937 Verbūnai Henrikas Elzbutas, inžinierius
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, p. 7, 15 iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt
  3. Gruzdžių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 723 psl.
  4. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 694 psl.
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 703–704 psl.
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 130
  11. Buvusio Gruzdžių valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas. Versme.lt (tikrinta 2023-07-09).
  12. 1923 m. surašymo duomenys